Kalėdos – šeimos šventė. Visuomet taip maniau, net kai ir išaugau iš tikėjimo Kalėdų seneliu amžiaus. Mūsų šeimoje žiemos šventės nėra sureikšminamos, bet tam tikros tradicijos yra. Per Kūčias pas senelius, nes tokį vakarą norisi tik ramiai pasėdėti. Kalėdas leidžiame su jaunesne giminės karta – mano tetomis, dėdėmis ir pusseserėmis, pusbroliais. Kad būtų linksmiau. Man nesuprantama kaip Kalėdos gali būti ne su šeima ir giminėmis. Pasveikinus vieną pažįstamą ir paklausus kaip šventės, gavau atsakymą „su draugais pagėrėm, tai dabar bloga“. Sutinku, jog antrą Kalėdų dieną gali susitikti su draugais, bet pirmąją ir dar taip nusigerti jog bloga? Pasijutau kaip Andrius. Ar aš čia jau tokia senamadiška?
Antrąją Kalėdų dieną jau galima daryti ką nori. Mes pvz. ėjome žaisti boulingo. Ir buvome ne vieni, net eilutė buvo laukiančių laisvų boulingo takelių. Dar ėjome ieškoti močiutei naujų durų į Ermitažą ir Bauhof. Negalvokit – nebuvom vieni. Kas pagalvotų jog antrą Kalėdų dieną žmonės lankysis tokiose parduotuvėse. Visokios maximos irgi buvo pilnos. Gal ir gerai kad žmonės nesėdi namuose prie nukrautų stalų ir nedidina cholesterolio kiekio kraujyje.
Beje, kas per reikalas, jog pavalgius kavinėje ar svečiuose ir už pusvalandžio parvažiavus namie norisi valgyti?
Citatos juokingos tik man(kad nepamirščiau):
„Nusipirkom UNO, taisyklės visai kitokios nei mes visą laiką žaidėm…”
A: „Pažiūrėk koks termometras – „nepaimsi.“: „Ot ir paimsiu“ – tarė G paimdamas termometrą į rankas.
