Ar norėtumėte kiekvieną rytą, tik išlipus iš lovos rąžytis priešais saulės nutviekstą ežerėlio paviršių, pusryčiauti žvelgiant į dvi ramiai plaukiojančias gulbes ir penkis jų gulbiukus, dirbant kompiuteriu nukreipti pavargusį žvilgsnį į dangaus mėlį, o pavargusias kojas pamankštinti bevaikštant aplink ežerėlį ir maitinant gulbiukus?
Skamba kaip rojus, ane? Va toks vaizdelis dabar už mano lango, nors gyvenu aš tikrai ne rojuje.
Gulbės ir gandrai man patys įspūdingiausi Lietuvos paukščiai. Gaila, nėra aplink mus tokios vietos kur įsikurtų gandrai, bet gulbių draugija mėgautis labai malonu. Stebėti gulbių šeimynėlę dabar yra vienas įdomesnių užsiėmimų. Įdomu matyti gulbiukus vorele plaukiojančius paskui mamytę, kaip gulbinas stebi ir saugo teritoriją, kaip reaguoja į pakrantę ateinančius ir juos maitinančius žmones.
Ir ne vien gulbės ežerėlyje gyvena, yra ir šeši žąsiukai ir keli etatiniai žvejai, ir keli piliečiai su šunimis, kurie išdykauja pakrantėje. Ir baltas katinas, kuris nebegali užsimaskuoti žolėje, kaip maskuodavosi žiemą sniege. Taigi čia verda gyvenimas, kuris vis atkreipia dėmesį…
