Kaip aš vieną dieną Šiauliuose lapę lankiau

„Aplankyk ir naują Šiaulių įžymybė – lapę“, gavau twitter žinutę dar sėdėdama traukinyje į Šiaulius. Na tai tikrai įžymybė – net 112 valstybėse rodytas reportažas apie naująją Purono dovaną Šiauliams.

Tai štai nepaisydama spengiančio šalčio nuvykau prie užšalusio Talšos ežero aplankyti vietos įžymybės.

Aišku tokiai didžiulei ir užkąsti karts nuo karto reikia.

Beje, kas pasakys čia TALŠOS ežeras ar TALKŠOS? Spaudoje ežeras Talkša vadinamas, o iš vaikystės prisimenu ir štai šiame plakate vis dar ežeras Talša vadinamas.

Lapė visai netoli kito miesto simbolio – auksinio berniuko. O ir katedra visai šalia.

(Perskaityta iš viso: 5, šiandien: 1)

10 thoughts on “Kaip aš vieną dieną Šiauliuose lapę lankiau”

  1. Visi vaizdai labai neseniai matyti 🙂 Buvom savaitgalį apžiūrėt lapės ir dar ant Salduvės. Smagu. Tik per ežero ledą kažkaip nesiryžom vaikščioti 🙂

    Lapė nuteikia visai smagiai. Akys padarytos iš bliūdelių. O uodega šiek tiek gąsdina – didelė ir atrodo, kad užkris jei atsistosi po ja 🙂

  2. Aga, uodega tokia galinga – pasipūtus kaip reikalas 🙂 O per ežerą žmonės vorele ėjo, kaip supratau ledas pakankamai tvirtas buvo.

    Eugenijau, trečia foto nereali. Tik nepatariu šitaip fotkintis tiems kas ten lankysis – labai jau netvirtai atrodė apatinė lapės žandikaulio dalis, gali lūžti jei stambesnį „grobį“ pasigaus.

  3. 😀 Jei šitaip ir toliau, tai lapiukas gali ir viršsvorio priaugti 🙂

  4. Mutantas > nea, nepriaugs, juk gamta, grynas oras – sveikata 🙂

    Lapinas > tai kad man ta laputė visai linksma pasirodė, su bliūdeliais ant akių 🙂

  5. oi 😀 negaliu šmaikštuole ta Žavinta…. sveikata, gamta… 🙂

  6. Šiandien man taip pat parūpo, iš kur tas svetimkūnis „Talkša“ šiauliečių kalboje atsirado..? Pasirodo, kalbininkai pagal suvalkų tradicijas sugalvojo, kad ežerą reikėtų Talkša pervadinti, ir primetė šį sprendimą visuomenei.
    Tačiau mūsų visuomenė užsispyrus, visgi pusiau žemaičiai, ir bendrinėje kalboje perdaryto vietovardžio nevartoja. Mums Talša ir išliks Talša, nebent kada nors mūsų vaikai ir anūkai perims jau naują sugalvotą vietovardį. Žinoma, pastaruoju metu savivaldybė ir žiniasklaida nuolat bruka mums tą „Talkšą“, kaip kokius „barkščius“. Prisipažinsiu, nemaloniai nupurto kiekvieną kartą išgirdus šitaip „sudirbtą“ ežero pavadinimą…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *