Naujametinė tradicija, kurią noriu, kad pasivogtum!

Tikros dovanos gyvenime gaunamos netikėtai. Patirtis, jausmai, išgyvenimai, akimirkos. Tai kas pakeičia gyvenimą ir tampa tradicija yra pati didžiausia dovana.

nauji-metai-tradicijaŠia Naujametine tradicija prieš kelias dienas pasidalinau viename forume ir ji sulaukė nemažai dėmesio, tad supratau, jog tuo gėriu privalau pasidalinti su daugiau žmonių 🙂

Kasmet prieš Naujus visi dalinasi mintimis ką pasiekė per metus, ką norėtų nuveikti per sekančius. Visa tai atrodo taip natūralu ir įprasta. Bet ar išties prisimeni ką žadėjai sau ir kitiems lygiai prieš 365 dienas? Atsimeni? Pavydžiu, nes aš net neatsimenu ką valgiau pusryčiams praeitą antradienį… Todėl užsirašau. Ne ne, ne tai ką valgau, o tai ko noriu, svajoju ir sieksiu sekančiais metais. Tiesiog paimu popieriais lapą, surašau punktais viską kas šauna į galvą, ko noriu, apie ką svajoju, kokie tikslai, kokie siekiai ir pan. Nesvarbu, jog žinau, kad punktas „noriu, jog ir jis mane pamiltų“ yra neįgyvendinamas. Bet aš noriu ir tai drąsiai įrašau. Tuomet įdedu į voką, užklijuoju ir padedu į saugią vietą. Metams.

Prieš pradėdama rašyti visas smegenų vingiuose šurmuliuojančias svajones ir tikslus, perskaitau tai ką rašiau pernai, užpernai, prieš penkis metus. Perskaitau visus laiškus sau (kitaip jų nepavadinsi), kuriuos jau rašau 10 metų. Tai yra ko gero didžiausia dovana – skaityti ir suprasti kaip iš tikro aš keičiausi. Kokios juokingos dabar atrodo tos svajonės rašytos prieš 10 metų, kaip iš tikro neturiu valios tam tikriems dalykams, nes jie vis kartojasi siekių sąraše, kaip negaliu nugalėti kažkokių baimių ir koks apima džiaugsmas kai 5 metus į laišką rašyta svajonė pagaliau išsipildo. To neįmanoma aprašyti, tačiau tai labai geras jausmas. Labai!

Šią tradiciją man padovanojo muzikos mokytoja Rasa Stoškuvienė dar sėdint mokyklos suole. Na, neišmokė ji manęs dainuoti (kas gali išmokyti kai ant ausų meška užlipus), tačiau ji pasidalino idėja, kuri man tada dar paikai jauniklei įstrigo giliai į širdį. Ačiū! 🙂

Beje, įsivaizduočiau šią tradiciją ir kaip gimtadienio ryto užsiėmimą. Tačiau Nauji metai man bent jau pasirodė prasmingesnis laikas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *