Pirmadienio sindromas

Ar jums neatrodo jog šiandien diena buvo keista? Kažkokia persismelkusiu totaliu tingėjimu. Nuotaika buvo žiauriai gera, bet dirbti nesinorėjo. Nors užmušk – niekaip negalėjau sutvarkyti poros popieriukų užsilikusių nuo penktadienio. Nekalbu jau apie šios dienos darbus. Nekilo ranka. Tai ką aš šiandien nuveikiau? Perskaičiau ko ne visas žinias delfyje, lryte, alfoj, per pietus išvažiavau pietauti, nors paprastai pietauju darbe, pradėjau karpyti snaiges stendui… Keisčiausia jog ne man vien taip, net su keliais kolegom sukom ratus biure ir juokėmės iš savo nenoro dirbti.

Kitos keistenybės buvo mieste – kiek kartų važiavau, tiek kartų susidūriau su mašinomis su švyturėliais –gaisrine, greitoji, policija. O vakare užsidegė šalia mano namo esantis garažas. Tai švyturėlius teko stebėti gal ilgai…

Ne pilnatis atrodo, bet keista diena….

6 thoughts on “Pirmadienio sindromas

  1. Mantas

    Su sąlyga, kad ir mane kiaulgrypis baigia pasigaut, tai irgi netrykštu noru ką nors daryti 🙂

  2. Žavinta Post author

    Jei pagal default visuomet pirmadienis nedarbinga diena, tai gal ir „nieko keista“. Bet aš dažniausiai po pirmadienio būnu gerai nusiteikus ir darbinga.

    Gal oras slegia? Krizinės nuotaikos? Prieškalėdinė depresija? Kiaulagripio pavojus?

  3. lfx

    man taip gan dažnai pasitaiko… ir tik prieš darbo pabaigą atsiranda noras dirbti, bet jau laikas namo 😉

  4. Žavinta Post author

    Eugenijau, nea, jis neskaito. Nors kas jei ir skaito? Visi mes žmonės. Aš va patingėjau pora dienų, o jis pastarosiomis dienomis užmaršus pasidarė, vis palieka kortelę kabinete ir užsitrenkia duris. Paskui nudelbęs akis atvaro atsarginės kortelės skolintis 🙂 Tad visi mes su trūkumais ar pričiūdais.

    Ir jei jis skaitytų prisipažintų. Ar ne, Dariau? 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *