Žavinta online

Pusryčiai Milane. Pietūs NEw York’e. Vakarienė Tokijuje. Praleidi naktį Honkonge. Lengvi priešpiečiai Sidnėjuje ir romantiškas pavakarys vaikštant po Naujosios Zelandijos parkus. Naktis jachtoje žvelgiant į giedrą dangų ir vėl bedi pirštu į žemėlapį kur vyksi pietauti.
Va čia tai būtų gyvenimas!

Ir ko jie tikisi spausdindami TOKIUS vyrukus ant viršelio?

Toks klausimas netyčia išsprūdo diskutuojant apie žurnalo A-ZET skaitytojų ratą ir faktą jog mūsų merginų kompanijoje šis žurnalas vertinamas teigiamai. Vertinamas teigiamai dėl turinio, ne vien dėl viršelio. Nors aišku viršelis tikrai turi įtakos, nes žavus vyriškis besišypsantis nuo viršelio priverčia sustoti prie spaudos lentynos ir pavartyti ir galiausiai nusipirkti, atseit  “čia bus tėčiui/draugui/vyrui paskaityti”. Juk tai ko gero vienintelis(na gerai, vienas iš nedaugelio) žurnalų be bukų blondinių ar pernelyg susireikšminusių bulvarinių žvaigždučių.

Turinys taip pat vertas dėmesio. Bukais patarimais kaip suvilioti vaikiną iš blondiniškų žurnalų ilgai sotus nebūsi. Norisi ir kažko įdomaus ir kažko netikėto, negirdėto. O A-ZET turi ką pasiūlyti. Tai kad žurnalas subalansuotas vyrams daro jį tokį, ale, tiesiai prie reikalo, įdomų ir patrauklų moterims.

Štai todėl jau ketvirtas mėnuo man į namus pristatomas šis žurnalas – dovana gimtadienio proga nuo draugės kuri supranta, jog kiekvieną mėnesį į namus pristatomas žavus vaikinas besišypsantis nuo viršelio yra geriausia dovana.  “Negi jie tikisi jog merginos paisys pasakymo “subalansuota vyrams, kai jie spausdina TOKIUS vaikinus ant viršelio?”

Dabar beliko per likusius 8 mėnesius kol dar gausiu žurnaląį namus  sulaukti ant viršelio vaikino iš šio klipo. Kuris nors jau ir amžiuje, bet yra klasifikuojamas kaip “atsiduočiau nedraugavus”. Į šią klasifikaciją patenka retas kuris žavuolis…

Ar žinote, kad Bankokas, Tailando sostinė pasaulyje garsėja kaip miestas turintis ilgiausią oficialių pavadinimą.

Krung Thep Mahanakhon Amon Rattanakosin Mahinthara Ayuthaya Mahadilok Phop Noppharat Ratchathani Burirom Udomratchaniwet Mahasathan Amon Piman Awatan Sathit Sakkathattiya Witsanukam Prasit.

Ir tai reiškia:

„Angelų miestas, didysis miestas, amžinasis brangakmenių miestas, neįveikiamas Dievo Indros miestas, pasaulio sostinė apdovanota devyniais brangakmeniais, laimingasis miestas turintis nuostabius karaliaus rūmus primenančius reinkarnuojančio Dievo buveinę danguje, miestas kurį suteikė Indra ir pastatė Višnukarmas“.

Nors mokykloje ir moko šio pavadinimo, ne visi vietiniai ištikro jį žino.

Dienos daina vis dar egzistuoja mano gyvenime. Diena, kai visos dainos yra geros, o viena vienintelė yra super. Kitą dieną – kita daina. Nors tipiškai esu ištikima, tačiau apie muziką to nepasakyčiau.
Paskutiniu metu kaupiu dienos dainas savo youtube playlist’e, tai vėliau perklausius pati nustembu, “negi man ši daina patiko?” arba “ooo, geras, juk ši daina šauni, aš ją jau buvau klausius?”. Keistas tas mano muzikinis suvokimas, bet muzika man tik gyvenimo paspalvinimas, o ne pats gyvenimas.

Beje, šios dienos daina:

Viskas prasideda dar vaikystėje. Dauguma vaikų neturi paprasčiausio supratimo, kaip teisingai elgtis su pinigais. Vaikams pinigai – tai tik būdas gauti norimų žaislų ir pramogų sau, o ne sunkus tėvų darbas virstantis maistu ir stogu virš galvos. Tie patys vaikai vieną dieną užauga ir tampa netaupumo ir nekontroliuojamo vartojimo pavydžiais. Akcija! Nuolaida! Blizga! Pinigai sklaidomi į kairę ir į dešinę, neskaičiuojant kiek reikia pasilikti pragyvenimui iki kitos algos.

Žinoma, vaikystėje lepina tėvai, nupirkdami vaikui tai ką jis išzyzia, o suaugę tampame išlepinti finansinės sistemos. Bankai išduoda kreditines korteles, išduodamos paskolos, rinką judina greitieji kreditai. Šiuolaikinė karta dilemą kaip nusipirkti automobilį sprendžia kitaip nei mūsų tėvai ar seneliai. Vyresnioji karta nesupranta kaip galima netaupyti. Tik paklausyk kiek tos mūsų močiutės iš savo menkos pensijos sugeba sutaupyti. Tereikia paklausyti kriminalinę kroniką kiek iš jų pavagia ar išvilioja. Dešimtys-šimtai tūkstančių. Žodžiu, senoliai moka taupyti, kaskart atsidėti nuo atlyginimo, pensijos „juodai dienai“. Jaunesnioji karta gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo ir su paskolos gražinimo grafiku po pagalve.

Kyla klausimas kurie gyvena geriau. Greičiausiai visi. Kiekvienas gyvenimo būdas įtakotas tuometinės ar esamos santvarkos turi savų pliusų ir minusų. Mūsų seneliams niekada neskaudėjo galvos dėl to kad reikia gražinti paskolą, bet jie daiktus įsigydavo tik tuomet kai susitaupydavo kiek reikia, o mes imam daiktą dabar ir pamažu už jį mokam. Mes norim visko dabar. Ar tai blogai? Ne. Juk kiekvienas žmogus sprendžia pats – dabar ar vėliau, taupyti ar imti paskolą. Svarbiausia viską daryti su protu ir siekti finansinio išprusimo, kad pinigai neišbyrėtų iš kišenės perdien.

Senokai nerašiau apie kažkokį man patikusį projektą. Tad pats laikas. Plius pirmą kart pasirenku projektą, kuris ir patinka, ir esu prikišusi prie jo nagus.

Keistalas tai toks padariukas, keistalų gurmanas. O keistalai tai įvairūs įdomūs dalykai – įdomios foto, video, keistos istorijos. Tačiau Keistalas nemėgsta pavienių žinučių, jis jas valgo topais(pvz “Televizorius kadre. 12 foto bombų.“).

Kiekvieną dieną po kelis įrašus skelbiantis tinklalapis yra geras užkandis prie kavutės.

Pagal tinklalapio lankomumą galiu drąsiai teigti jog žmonėms vis dar reikia “duonos ir žaidimų”. Kadangi Kubilius duoną atėmė, tai bent Keistalas patenkina pramogų poreikį

Va taip bus ne tik blondinėms toje artimoje ateityje, kai busime priklausomi nuo robotų ir neturėsime jų root passw.

Jei jau pradėjom apie zoologijos sodą… Pažiūrim kaip katės įtakoja santykius (ar jų nebuvimą).

Visuomet maniau jog jos tik apsimeta, jog nieko nesupranta…

Turiu pasamonėję įsitvirtinusį požiūrį, jog vyrai nemėgsta išvedžiojimų ir nori visko aiškiai ir greitai. Tai buvo nekartą patvirtinta darbe, kur vyrų kolegų daugiau nei moterų. Tai atsispindi ir mano el.laiškų rašymo procese.

Parašau laišką. Perskaitau. Ištrinu įžangą. Frazes “girdėjau ką tik grįžai iš Šveicarijos, tai tikriausiai pailsėjęs” pakeičiu į “Kaip atostogos, kaip kalnai?”. Sakinius ilgesnius nei pusantros eilutės padalinu į kelis sakinius. Tuomet ištrinu nereikšmingus. Hmm, jei laiškas sutrumpėja perpus, tuomet siunčiu. Jei ne – skaitau ir redaguoju antrąkart.

Pastebėta tendencija: į trumpesnį laišką atsakymo sulaukiu greičiau. Ilgus laiškus vyrai tingi skaityti, tai ir atideda.

Ir ne, iškarto trumpų laiškų rašyti nemoku. Man daug lengviau parašyti ilgą, su išvedžiojimais, o paskui sutraukti į trumpą ir aiškų.

Visgi kai supykstu išsiunčiu neredaguota. Tegu ir neiškarto, bet vistiek turės perskaityti

Ant lovos susisukęs nedidelis pūkuotas kamuoliukas. Prisėdau šalia, įsijungiau TV, o ranka savaime nusileido paglostyti mūsų augintinės. Paglosčiau nugarą, pakutenau pagurklį, pirštais kelis kartus pervedžiau nosies linija, pašiaušiau prieš plauką ir vėl iš naujo. Kokias 10 minučių švelniai erzinau, o ji tik murkė, nosimi trynėsi į ranką ir nejudėjo nuo lovos. Kantri katė. Trukdau miegoti, o ji nei kanda, nei šnypščia.

Kas būtų jei mus taip? Kutentų, plaukus veltų, judintų lovoje? Kiek ilgai ištvertume?