Žavinta online

Robotukai yra smalsūs ir žingeidūs padarai. Jie tiek apie mus, homo sapiens, žino, kad kartais pagalvoji jog pats tiek nežinai apie save. O juk tai tik dėl to kad jie laiko neleidžia veltui. Studijuoja, domisi naujienomis. Aišku kiekvienas turi savo mokymosi stilių, mėgstamas temas, poreikius. Tad šiandien pasidomėjau kuo interneto robotukai, kitaip tiesiog Bot’ai, susidomėję ir kokių žinių siekia šią akimirką.

Štai MSN šiandien nenusiteikęs rimtoms temos, blevyzgoja.

Google mikroschemas slegia dilema,  turi priimti svarbų sprendimą.

Bing šiandien atsipalaidavęs, domisi kas per šventė šiandien pas mus.

Google Adsense negaluoja, gal kokie kriziniai antikūniai puola, tad vaistukų ieško.

Yahoo taip pat atsipalaidavęs, domisi muzikos naujienomis.

Tiek šiandien iš robotukų gyvenimo.

Yra du dalykai dėl kurių mirštu ir kurių deja nėra Lietuvoje. Na kaip sakė gerb. Morkūnas vienoje laidoje „Lietuvoje net džinsų mados 2 metus vėluoja“, tad aš net nesitikiu jog mano mėgstamos kavos ir saldainių mada atkeliaus ir į Lietuvą.

Mano mėgstamiausia kava šiuo metu yra Paulig Juhla Mokka. Tai kava skirta Suomijos rinkai ir jos nė su žiburiu nerasi tame sąraše kokią kavą Paulig siūlo Lietuvai. O kava tikrai visai gera. Švelni, nėra kartumo ar rūgšties skonio išgėrus gurkšnį kavos. Tikras malonumas kavos puodelyje. Gerai kai turiu nuolatinį šios kavos tiekėją – tiesiai iš Suomijos kava vaišina Finnstore.

Kitas dalykas ko nesu mačiusi Lietuvos parduotuvėse – Pocket Coffee iš Ferrero. Kaip teigia Wikipedia ir kiti šaltiniai – Pocket Coffee yra labai sunku gauti. Daugiausia parduodama Italijoje ir Vokietijoje. JAV randama bet retai – man labai pasisekė visus kartus šio gėrio gavau būtent iš JAV grįžusių draugų. Pati nebandžiau pirkti online, bet kadangi jau labai pasiilgau šios kavos skanumyno, jaučiu teks. O gal kas į Italiją važiuoja ir galėtų parvežti pakelį? A?

Nesusilaikiau neišsakiusi savo nestabilios nuomonės apie mitingo dėl kasos aparatų eigą.

Delfi rašo:

Nuo pat ryto Seimas tveriamas metaline tvora, aplinkinės gatvės ir mitingo aikštė knibždėte knibžda uniformuotų policijos pareigūnų ir jų tarnybinių automobilių, raitoji policija.

Niekas iš Vyriausybės atstovų ateiti pasikalbėti su mitinguojančiais neplanuoja.

Mano nuomone, nesvarbu ar įstatymas teisingas ar ne, ar viskas apgalvota, apsvarstyta, BET JEI žmonės ateina pakalbėti su valdžia įprasta demokratinei valstybei pokalbio forma – taikiu protestu – valdžia turi sureaguoti. Žmonės/partijos kuriuos savo balsais išrinkome į valdžią dabar atsitveria nuo mūsų “metaline tvora” ir “neplanuoja ateiti pakalbėti”.

Na gerai, turginiai prekybininkai nemoka mokesčių(ar nevisi), bet jei čia būtų koks nors stalių mitingas, bučiau pasipiktinusi ir kitu aspektu – mes mokam mokesčius, kad jie per kadenciją pasistatytų sau vilą pajūry, o jie net kalbėti “neplanuoja”.

Et… valdžia…

Pirmą kart gyvenime laikiau rankose ryškiai geltonai – kakavinį kukurūzinį žaltį! Apskritai pirmą kart laikiau gyvačių šeimos atstovą rankose. Įdomus jausmas. Tvirta, slidi oda, kai juda – jauti mažyčiame kūne slypinčią jėgą. Patiko.

Kukurūzinis žaltys

Ne, nebuvau zoologijos sode ar pas gyvačių augintoją. Nors pas pastarąjį norėčiau(laukiu kvietimo). Šį savaitgalį mano gimtuosiuose Šiauliuose, PC “Saulės miestas” svečiavosi Kauno zoologijos sodo ir Šiaulių jaunųjų gamtininkų centro egzotiniai gyventojai. Pakankamai daug jų – įdomių, smalsių, besislepiančių, besimėgaujančių dėmesiu.

Žiurkinis žaltys

Mėlynaliežuvis scinkas

Krokodilas kaimanas

Dėmesio netrūko kukurūziniam žalčiui, kuris mielai rangėsi rankose. Jį prižiūrinti mergina sakė, jog jis įsivaizduoja jog mūsų rankos – tai šakos, tad ir rangosi aplink jas. Visi guodė dar visai jaunutį krokodilą kaimaną, kuris ilgėjosi namuose(Šiaulių jaunųjų gamtininkų stotyje) paliktos savo draugės. Susižavėjimą kėlė žalioji iguana, kuri tik akių mirksėjimu išsidavė jog nemiega – buvo labai rami ir nejudėdama pozavo. Ne ką mažiau susidomėjimo sulaukė ir virtuvės šeimininkių siaubas – amerikiniai tarakonai, kurie pasigardžiuodami dorojo didelį gabalą torto. Taip pat stebino papūgėlės, kurių narveliuose buvo veidrodukai – pasirodo jos irgi mėgsta pasipuikuoti prieš veidrodį.

Amerikinis tarakonas

Leopardinis gekonas

Žalioji iguana

Smagiai praleidau gerą valandą tūpčiodama aplink terariumus, narvelius ir stebėdama nematytus gyvūnus. Taip pat buvo smalsu stebėti žmonių, o ypač vaikų reakcijas į gyvates: “Mamaaaa, duok ranką – ta gyvatė į mane žiūri!”

Taivano žaltys

Tipinis google translate fail. Užfiksuota 66rajonas.lt

Tikrai pasijutau keistai, kad Rokiškis mane apdovanojo Stylish Blog Award. Nemaniau jog blogeris kuris neprenumeruoja rss ir tinklaraščius skaito tik pagal atmintyje(ne kompiuterio, o smegenų!) išlikusius bookmark, prisimena mane. Ačiū! Kaip ir žadėjau, aš sugrįšiu

O dabar duoklė apdovanojimui ir smalsioms akytėms, kurios ieško sensacijų. Pagal Stylish Blog Award taisykles, 7 dalykai apie mane:

1. Traukiu keistus žmones. Mano draugai dažniausiai vienas kito nepažįsta, nes yra pernelyg skirtingi ir neturi bendrų interesų. O man malonu bendrauti su žmonėmis, kurie į mano gyvenimą įneša kažko naujo ir griauna mano ir kitų  stereotipus.

2. Klausausi daug ir įvairios muzikos. Nuo rusiško popso iki sunkaus metalo. Pagal nuotaiką. Dažnai patinkančią dainą  galiu leisti 155kartus, o paskui niekada nebesiklausyti. Antrame kurse darydama vienos paskaitos baigiamajį darbą visą naktį klausiau Dima Bilan “Never Let You Go”.  Tuo metu atrodė jog  išsėdėti iki 6val  ryto ir baigti darbą be jos neįmanoma.

3. Daug ką darau paskutinę minutę. Dabar jau mažiau, stengiuosi pasidaryti darbus iš anksto, kad paskui ramia sažine galėčiau ilsėtis. Tačiau studijų metais neturėjau tokios valios. Iki egzamino likus kelioms dienos susirasdavau kokį serialą ir iki egzamino išvakarių peržiūrėdavau kelis sezonus. Egzaminui ar kokiam rašto darbui palikdavau paskutinę naktį. Hmmm, bet ne aš viena tokia buvau

4. Neturiu hobio. Rimtai. Nerenku pašto ženklų, nemezgu, neveriu karoliukų, nepiešiu, negroju, nedainuoju, nešokinėju parašiutu(hmm, nors norėčiau), nieko nekolekcionuoju. O gal tinklaraščio rašymą, sėdėjimą facebooke ir retus twitter’inimus galima būtų laikyti hobiu?

5. Nors virtuvėje nesu kaip Jamie Oliver, bet gaminti moku. O ypač čili troškinį. Tą jau moku Net esu sulaukusi skambučių iš draugų kurie teiravosi kaip tiksliai pagaminti taip skaniai kaip gaminu aš.  O  kambariokė sakė jog moku labai skaniai bulves išvirti. Pati didžiuojuosi makaronų patiekalais, kurie realiai gaminami iš bet ko ką randi šaldytuve + makaronai.

6. Esu kafomanė. Čia jau nėra paslaptis. Kavos geriu daug. Teisinuosi tuo, jog žemas kraujo spaudimas ir man reikia tonizuojančio gėrimo, bet  ištikro dievinų karštos, saldžios su trupučiu pieno kavos skonį ir aromatą. Į pasiūlymą “eime išgerti kavos” niekada neatsakau neigiamai.

7. Neprisimenu kainų. Jei paklausi kiek kainuoja tas pakelis pieno, kurio visuomet rasi mano šaldytuve – atsakymo nesulauksi. Visiškai neprisimenu kainų. Galiu pasakyti maždaug į tą pusę, bet tikrai ne tiksliai. Todėl niekada parduotuvėje nepastebiu jei produktas pabrango ar atpigo. Na nebent pabrangtų dvigubai, tuomet jau būtų akivaizdu.

Kadangi dar be visa ko nesu godi egoistė, perduodu apdovanojimą tinklaraščiui Nestabdom.lt, kurį visuomet skaitau ir kuris man labai patinka. Tiek savo turiniu, tiek mintimis, komentarais, įkvėpimu.

Maloni pareiga atlikta – galima eiti išgerti kavutės

Kuomet žmogus patenka į seimą, į mūsų popkultūros viršunę ar tiesiog išeina į viešumą kokiame nors realybės šou, neilgai trukus galima jau sėsti prie televizijos ir žiūrėti kaip po to žmogaus apatinių stalčių naršo visi kas netingi – ta prasme žurnalistai, publicistinių laidų rengėjai ir svarbiausia – pletkų bobutės. Ir išnaršo gerai. Kiekvienas susitikimas, kiekvienas šešėlis fotografijoje, kiekvienas tyčinis ar netyčinis prisilietimas yra dedamas po padidinamuoju stiklu ir viešai nagrinėjamas atskirose laidose. Gaunasi kaip koks mini serialas – “veikėjo X išdaigos darželyje”, „veikėjas X ir jo meilės nuotykiai vidurinėje”, veikėjo X studentiškos vakaronės”. Ir tokie vaizdeliai iškapstomi…Ohoho… Staiga sužinome jog to veikėjo visų draugai „mafijozai“, visų praeitis tamsi kaip bedugnė, visi vagys, plėšikai, moterys buvusios striptižo šokėjos ar nuolatos girtos diskotekų lankytojos… Vaizdelis žiaurokas.

Tačiau kas būtų jei pažiūrėtume iš kitos pusės? Sakykime aš. Paprasta lietuvaitė, niekuo neįtakinga, niekuo nesvarbi. Bent jau šiuo metu. Gyvenu normalų gyvenimą, dirbu, keliauju, linksminausi. Ir štai vieną dieną gal tapsiu garsia verslinke. Ką apie mane tuomet iškapstys žurnalistai? Pagalvokime. Esu buvusi keliuose studentiškuose vakarėliuose kur pažinojau tik kas 10-ą studentą ir ten kokie 2 buvo kalėję asmenys. Taigi aš linksminausi su buvusiais kaliniais! Yra viena fotografija kur akivaizdžiai linksma su drauge „reklamuojame“ butelius Keglevičiaus. Hmm, alkoholikė! О tai kad gyvenu su kambarioke? Ne tos orientacijos? Ir kiekvienas turime tokių nuotraukų, video, gyvenimo faktų, kurių, kaip sakoma, neišgėręs ir nebuvęs tuo metu vietoje nesuprasi. Faktai išimti iš konteksto savaime išsikreipia. Ir įvairios interpretacijos dažnai būna į lankas.

Ką visa tai rodo? Ogi tai kad nė vienas nesame šventas kai mūsų gyvenimas tampa viešas. Visi suranda tavo gimines su kuriais nesi nė karto gyvenime susitikęs, tačiau dėl kurių dabar tau visi grūmoja, nes gali pažeisti viešuosius interesus. Visi prisimena tavo pirmąja meilę ir pirmą bučinį darželyje. O kur dar vaikystės išdaigas, tas skanios pavogtos kaimyno braškės, tas automobilio langas kurį iškūlei žaidžiant krepšinį…  Et, visai tai atrodo toks linksmas gyvenimas kol jo nepradeda narstyti žurnalistai ir pletkų bobutės.

Nors praėjo tik dvi paros po video paskelbimo, jis sulaukė jau beveik 3 milijonų(!!!) peržiūrų youtube.  Gal tai ir nėra rekordas, bet tikrai fenomenalus atvejis.  Vienas žmogus nufilmavo benamį gatvėje ir patalpino video į internetą. Benamis ne šiaip sau, o turintis nerealų balsą. Geriau pasiklausykite.

Dvi paros ir žmogui dėl jo nerealaus balso buvo pasiūlytas darbas, namas ir naujas gyvenimas. O dar sako internetas nieko gero neduoda…

Yra trys Naujųjų metų gėrimo ypatybės, arba stadijos. Taikoma visoms didesnėms šventėms kai vartojama alkoholio.

Profilaktika

Žinant jog su visais draugais ir pažįstamais Naujųjų nešvesi, jau 29d prasideda profilaktiniai bandymai. 29d taurė šampano su viena drauge, 30 taurė karšto vyno su buvusiu kolega. Juk reikia pratinti organizmą prie didelio alkoholio kiekio.

Intensyvus gėrimas

Gruodžio 31 17:00 – sausio 18:00 vyksta intensyvus gėrimas. Išgėrus pirmą taurę ir atsirišus liežuviams sužinoma, kad kiekvienas turi savo firminį kokteilio receptą, kurį būtina išbandyti. Gerai jei stadija „praktika“ nebuvo praleista – organizmas atlaiko kokteilių įvairovę.

Gydymasis

„Nuo  ko susirgai nuo to ir gydikis“ sako senolių išmintis. Tad sausio 1d išsimiegojus ir atsibudus  21:00 nieko keista jei nueini iškratyti namų baro atsargų ir vakarą praleidi skaitydamas delfi žinias ir gurkšnodamas martini – juk gydytis reikia iškart, nevalia „užleisti“ ligos

Čia panašiai kaip su silke perKūčias. Prieš savaitę pats organizmas pasiprašo silkės – atlieka profilaktiką, paskui prisivalgai per pačias Kūčias, tik „silkės ligą“ gydome ne pačia silke, o kokiu nors Vytauto mineraliniu.

Patiko. Nors daugelis reklamų buvo matytos, bet buvo pakankai ir nematytų, kurios sukėlė šypseną ar juoką. Šie patiko labiausiai:

Renginio minusas – prieš reklamą rodoma užsklanda be įgarsinimo, tad tarp reklamų mirtina tyla, girdėti kiekvienas krizenimas, popkornų kramtymas ir pat – nejauku. Būtų įgarsinimo būtų buvę drąsiau juoktis, ploti, rėkti, švilpt ir kitaip reikšti emocijas.