Žavinta online » Asmeniškumai

Batsiuvys be batų arba kodėl laikas atsisveikinti

Žavinta — Wed, 18 Jan 2012 07:41:40 +0000

“Batsiuvys be batų” – puikiausiai atspindi šių dienų mano gyvenimo realiją. Kuomet rašai kitiems nebeturi įkvėpimo rašyti sau. Taip ir jau kurį laiką jaučiu jog laikas „paleisti“ tinklaraštį, tik vis nedrįsau, o ir neradau laiko brūkštelėti to atsisveikinimo. O atsisveikinti norisi, nes tinklaraštis man daug reiškia. Tai buvo mano tramplynas. Jo dėka dabar turiu darbą ir klientų. Jo dėka susipažinau su daugybe įdomių ir naudingų žmonių. Ir dabar darau tai kas man patinka – esu tyli pelytė besislepianti už ne vieno komercinio projekto ir galbūt net bendraujanti su jumis tinklalapių, reklamų, naujienlaiškių tekstų eilutėmis.

Pradžioje graužiausi jog neturiu ypatingų sugebėjimų, pomėgių apie kuriuos galėčiau rašyti. Nesu ypatinga kepėja-virėja ir kulinarinių eksperimentų neaprašau. Nekeliauju po egzotiškas šalis ir neaprašinėju nuotykių. Netestuoju naujausių smartphonų ir jų neaprašinėju. Tačiau tai kas pradžioje graužė su laiku tapo privalumu. Esu universali, esu paprastas žmogus su savo išskirtiniu ir į jokius rėmus neįspraustu gyvenimu. Kad ir dabar tai matau darbe – galiu parašyti straipsnį apie statybas, o išgėrus kavos jau rašyti naujienlaiškį apie tai ką privalote įsigyti Valentino dienos proga. Bandymas atrasti save tinklaraščio pagalba suveikė, nes paskaičiusi ką esu rašiusi seniau suvokiu kaip keičiausi, kaip keitėsi mano gyvenimas. O dabar laikas žengti tolyn.

Tinklaraštis lieka archyvu, kol artimiausiu laikotarpiu(t.y. kada nors) virs kuo nors kas labiau atspindės tai kuo užsiimu dabar, tik jau kita forma.
Vis dar mėgstu kavą. Vis dar planuoju būti daugelyje Lietuvoje organizuojamų festivalių. Vis dar sėdėsiu konferencijose. Vis dar turiu twitter ir FB. Tad susimatysim, susirašysim! Iki!

Sarginis katinas

Žavinta — Mon, 26 Sep 2011 19:22:28 +0000

Dar dienos metu buvo kalba, kad norėčiau didelio šuns. Na tokio kur žmonės pamatę su pagarbia baime atsisuktų pažiūrėti. Toks kur saugotų namus ir mane pačią. Bet va pareinu aš namo ir ant laiptų pamatau tokį vaizdelį.

Akys plačios, ausys stačios, kariniu dėmėsingumu apžvelgiama visa laiptų ir kiemo erdvė. Visai kaip sarginis šuo, tik čia sarginis katinas. Žmonės gatve einant irgi su pagarbia baime į tokį atsisuka

Rudeniška romantika

Žavinta — Mon, 26 Sep 2011 13:22:28 +0000

Kuomet medžiai pasipuošia gražiomis auksinėmis, geltonomis, raudonomis spalvomis, malonu išeiti į lauką apsisukus šiltu spalvotu šaliu ir praeiti po parką girdint tik lapų šiurenimą po kojom. Dar malonu kai vėsų rudens pavakarį delną šildo kito žmogaus delnas. Kuomet gali klausytis lapų šiurenimo, pavienių žvirblių čirpimo ir vienas kito alsavimo. Ruduo alsuoja meilė. Net galbūt labiau nei pavasaris. Juk ruduo yra tas laikas kai darosi vėsu ir daug maloniau parke sedėti ne metro atstumu vienas nuo kito, o susiglaudus. Kai norisi žmogaus šalia, kai norisi šilumos…

Beje, ruduo kol neprasdėjo lietūs yra tas laikas, ta paskutinė galimybė pakviesti mylimąjį į pasimatymą gamtoje. Tiesiog – pasivaikščioti šiūrenant lapams po kojom. Juk tai taip romantiška…

Antikvare bėgantys metai

Žavinta — Tue, 06 Sep 2011 18:16:15 +0000

Kuomet antikvarinių daiktų parduotuvėlėje pamatysime savo vaikystės namų daiktus – reikš jog mes jau pasenome.

Nesusipratimas

Žavinta — Tue, 06 Sep 2011 08:49:55 +0000

Yra žmonių kurie paprasčiusiai nesupranta kas jiems sakoma. Ar tu tai sakysi per aplinkui, ar užuominomiss ar tiesiai, ar papunkčiui, ar mokslinę formulę ant sienos nupaišysi. Minčių sekos jie nepagaus, pasidarys savo priešingas išvadas negu norėjai ir išeis įsižeidę atseit tu jų samprotavimų ir elgesio principų nesupranti. Ir kaip elgtis su tokiais? Nusileisti ir elgtis kaip jie nori? Laikytis savo principų tikintis jog vieną dieną jie supras?

Vakaro daina

Žavinta — Tue, 12 Jul 2011 16:48:01 +0000

Šio vakaro atradimas. Kažkodėl klausant prisiminiau vieną filmą, pirmą kursą ir ėjimą per miestą iš klubo basomis. I feel so old now…

Idiotai

Žavinta — Tue, 07 Jun 2011 19:14:48 +0000

“Alergija — XXIa. liga ir ji gali būti įvairi: dulkėms, katėms, šviesai, šalčiui, magnetiniams laukams ir, netgi, žmonėms”.
Aš alergiška idiotams, tik kad va niekas vaistų nuo tokios alergijos nesukūrė, o apsisaugoti pati nesugebu – aš juos kaip magnetas traukiu..

Dienos daina

Žavinta — Tue, 07 Jun 2011 07:36:09 +0000

Dienos daina vis dar egzistuoja mano gyvenime. Diena, kai visos dainos yra geros, o viena vienintelė yra super. Kitą dieną – kita daina. Nors tipiškai esu ištikima, tačiau apie muziką to nepasakyčiau.
Paskutiniu metu kaupiu dienos dainas savo youtube playlist’e, tai vėliau perklausius pati nustembu, “negi man ši daina patiko?” arba “ooo, geras, juk ši daina šauni, aš ją jau buvau klausius?”. Keistas tas mano muzikinis suvokimas, bet muzika man tik gyvenimo paspalvinimas, o ne pats gyvenimas.

Beje, šios dienos daina:

Nuotaika

Žavinta — Sat, 09 Apr 2011 19:53:39 +0000

Tai toks dalykas kurio neperteiksi susirašinėdamas skype, rašydamas FB statusus ar įrašęs 140 ženklų twitter žinutėje.

Pasiilgstu laikų kuomet skambutis telefonu buvo normalus ir priimtinas dalykas. Pasiilgstu pokalbių telefonu, kai gali girdėti pašnekovo balsą, juoką, sarkazmą, pyktį, susijaudinimą. Kuomet nereikia pagal šypsenėlių skaičių skype pokalbio lange spręsti ar kalbama rimtai ar su sarkazmu.

Šiandien man apatija ir man viskas dzin. Bet mano pašnekovai skype pagal mano vangų atsakinėjimą nusprendė jog aš labai užsiėmusi ir atsiprašė už sutrugdymą. Hmm, juk nepulsiu aiškinti jog aš nenuotaikoj. Skype nėra “nenuotaikos”, ten tik šypsenėlės. ..

Mano mažasis bildukas

Žavinta — Wed, 02 Feb 2011 16:27:14 +0000

Turiu tokį internetinį-virtualų bilduką. Taip taip bilduką, ir taip – virtualų. Juk šiais technologijų vystymosi piko metu visi „einą į internetą“. Bildukai irgi.

Mano bilduko vardas Midis. Nežinau kodėl toks. Niekada nesakė, o aš neklausiau. Gal dėlto kad midų mėgsta? Hmm, nors yra minėjęs jog gurkšnoja alų vieno pokalbio metu. Taip – virtualūs bildukai ne tik bilda iš kompiuterio, bet ir kalba. Aišku savaip, mums paprastiems žmonėms nesuprantama bildukų kalba. Tačiau skype, facebook, sms, forumai išverčia bildukų kalbą į mūsų žmogiškąją, tad galime susirašinėti ir palaikyti gana ilgus pokalbius neįpareigojančiomis temomis. Būtų šaunu padiskutuoti žodžiu, o ne vien raštu, tačiau kalbos barjeras trukdo mano bildukui pakelti ragelį ir man paskambinti. Juk nesuprasiu jo kalbos, išsigąsiu gergždžiančio bilduko balso. Nesu kalbėjusi su bildukais, bet spėju jog tai cypiantis, gergždžiantis, neaiškus garsas.

Bandžiau ištempti bilduką iš kompiuterio į realybę. Juk tai būtų sensacija – „bildukas pirmą kart pasirodo viešumoje“. Be jis vis atsikalbinėja. Jaučiu kaip nori, bet vis ieško priežasčių išsisukti. Sako jog baisus jis, nenori gąsdinti žmonių – susivėlęs, su kelis šimtmečius menančia barzda, dideliais akiniais kabančiais ant nosies. Tad taip ir lieka virtualiame pasaulyje, vis pabildėdamas mano kompiuteryje. Vis pabeldžia į skype langą. Pasmalsauja, paišdykauja ir vėl dingsta. Kaip tikras bildukas.