Ligoninės keliai ir klystkeliai

Rugsėjis 25th, 2010 // Autorius: Žavinta // Kategorija: Asmeniškumai, Atradimai, pastebėjimai, Iš mūsų gyvenimo | Nėra komentarų »

Kuomet šeimynykštis patenka į ligoninę, tenka susipažinti su visais ligoninės ypatumais. Net nežinau kokia mano nuomonė apie ligoninę, nes buvo ir gerų momentų ir blogų, ir tokios patirties, kokios nemaniau jog teks patirti ir pajusti.

Gauk negaunamų vaistų sekmadienį.

Ryte sulaukiu skambučio – palatos gydytoja išrašė receptą vaistams, kuriuos turės leisti jau vakare. Nuvažiuojam paimti recepto ir į pirmą pasitaikiusią vaistinę mieste, nes ligoninės vaistinė sekmadieniais nedirba. Nuvažiavome į 9 sekmadienį veikiančias vaistines ir visose gavome atsakymą jog tokių  vaistų neturi. Iš vaistininkių veido išraiškos pamačius receptą padarėme išvadą jog tokių vaistų apskritai vaistinė nėra turėjusi. Tuos vaistus ištikro leido jau savaitę laiko ir jei dieną prieš(šeštadienį) būtų išrašiusi receptą ir pasakiusi jog leidžiamų vaistų kursą teks kartoti, vaistais būtume apsirūpinę iš anksto. Bet kadangi kai kuriems daktarams nerūpi…

Savaitgaliais užsidėk pampersus arba daryk į lovą

Jei jūsų šeimynykščio būsena yra tokia, kad jis pats neatsikelia ir nenueina į tualetą, o reikia basono, tai nupirkite pampersus arba sudarykite grafiką jog visą dieną būtų žmogus šalia ir galėtų pakišti basoną. Savaitgaliais sesutės/slaugutės/sanitarai yra totaliai nepasiekiami ir prisišaukti gali nebent mirties atveju. Mat daktarai po rytinės vizitacijos išeina, priežiūros nelieka ir jos atsipalaidavusios žiūri tv ir gurkšnoja kavutę personalo kambaryje. Visus savaitgalius kiek teko būti basonus kišau ne tik savi šeimynykščiui, bet ir kitam palotoje gulinčiam žmogui, nes juk negi jie turi daryti į lovą. Tuomet dar ir aprėks sesutės. Taip kad patarimas – savaitgaliais sudarykite grafiką kas kada budės, nes savaitgaliais ligoniai gauna mažiausiai priežiūros. O juk ir gali pablogėti sveikata, o niekas net nepastebės jei jūsų nebus.

Neskaitant šių ir kitų niuansų apie kuriuos vėliau, buvo ir tikrai gerų dalykų. Esu tikrai patenkinta kruopščiai atlikta operacija, chirurgų komanda tikrai padarė gerą darbą. Buvo ir sesučių kuriomis mūsų ligonis buvo labai patenkintas, nes jos buvo paslaugios ir žmogiškos, o ne kaip robotai baltas chalatais. Palatos naujos, suremontuotos, su reikiama įranga, tad gulėjimas ligoninėje nebuvo visiška katorga.

Visgi, pabaigai, pasakysiu banaliai – saugokite savo sveikatą, nes ji brangiausias mūsų turtas. Ir laimingas tas žmogus kurio sveikata niekada nepavedė ir jam neteko patirti ligoninės gyvenimo skonio.



Su!

Vasaris 17th, 2010 // Autorius: Žavinta // Kategorija: Asmeniškumai | Komentarų: 8 »

Kas geriau pažįsta mane, jei ne aš pati? Ir kas pakels šuniui uodegą jei ne jis pats?

Su ta mintim sveikinu pati save :) Su gimtadieniu brangioji! Dovanoju milžinišką glėbį tulpių kurias tu taip mėgsti :)

Ko palinkėti? Kantrybės, praktiškumo, jaunystės ir išminties – daugiau tau nieko netrūksta. Su!



Veidmainė

Gruodis 29th, 2009 // Autorius: Žavinta // Kategorija: Asmeniškumai | Komentarų: 3 »

Tu turėjai gimti berniuku” – girdėjo Evelina iš tėvų lūpų. “Kam tau vaikinas? Tu pati padauža kaip koks bernas” – komentavo giminės. “Praktiška moteris” – apibūdindavo draugai. Žavi mergina visa esybe spindėjo tvirtybę, veiklumą ir savarankiškumą. Draugių kompanijoje ji visuomet būdavo ta kuri sugebėdavo atidaryti kečiupo indelį nestenėdama, atidaryti šampano butelį, nuraminti panikuojančias merginas ir pateikti praktiškiausią pasiūlymą. Draugų kompanijoje sugebėdavo palaikyti pokalbį apie automobilius ar kompiuterius. “Universali moteris” – dažnai ją apibūdindavo draugai.

Aš ne bejausmis robotas” – sukosi mintis Evelinos galvoje gurkšnojant arbatą ir žvelgiant į mirgančią žvakės liepsną. “Aš nenoriu būti viena” – jos žvilgsnis krypo į už lango stovinčią rankomis susikibusią porelę. Mintis išblaškė telefono skambutis – “eime žiūrėti filmo!“. Ji neatsisakė, tai proga ištūkti iš savo minčių ir pabūti su žmonėmis. Spynoje pasukus raktą Evelina pasikeitė – už durų šiltame kambaryje liko svajinga, romantiškos prigimties, maištinga asmenybė. O už automobilio vairo sėdo greitį dievinanti, bet praktiška, tvirtu žvilgsniu persona siekianti iš gyvenimo geriausio. “Veidmainė” – pripažino ji pati žvelgdama į veidrodyje apsispindinčią ironišką šypseną.

O dabar pasakyk ar tu ne veidmainis? Ar tu kitoks nei Evelina?

Pradėti gyvenimą iš pradžių” – tai kelioms akimirkoms tapti tuo kuo esame savo viduje. Evelina pasiduotų romantiškumui ir maištui – greičiausiai pultų pirmam pasitaikiusiam juodaplaukiui rudų akių vaikinui į glėbį… Kodėl kelioms akimirkoms? Todėl, kad sutikę naujus žmones mes taikysimes, kursime savo įvaizdį, kursime savo “veidą” kuris pamažu ims tolti nuo to kas esame savo širdyje. Vieni labiau kiti mažiau…

Beje, jei nesupratai – veidmainis nėra gerai ar blogai. Tai tiesiog neišvengiama realybė.


Su šventėm! Myliu bučiuoju…

Gruodis 26th, 2009 // Autorius: Žavinta // Kategorija: Asmeniškumai | Komentarų: 2 »

Nelaikyk pykčio. Gyvenimas kartais netoks kokio tikimės. Kartais žmonės elgiasi kitaip. Kartais jie bijo. Kartais nedrįsta. Kartais tu nežinai kodėl. Nepyk!

Negailėk savęs. Tu nesi niekas. Tu nesi nulis. Tu esi žmogus. Kiekvienas žmogus yra nepaprastas, unikalus ir vertas meilės bei pagarbos. Gerk save!

Nenusisuk nuo draugų. Netark sudiev su pykčiu. Draugystė yra gyvenimo medus. Vertink kiekvieną žmogų – jis įneša kažkokį indėlį į tavo gyvenimą. Nesvarbu jog jūsų keliai išsiskyrė, jo indėlis visuomet lieka su tavimi. Draugauk!

Nesiraukyk. Rask kiekvienoje smulkmenoje lašelį džiugesio. Pastebėk šypsenas žmonių veiduose, smulkius saulės spindulius, mistišką sniego blizgesį. Įsileisk šilumą į savo širdį. Šypsokis!

Džiaukis kiekviena diena. Mylėk gyvenimą. Su šventėmis, mielas DRAUGE! Myliu, bučiuoju.

Žavinta.


Laimės paieškos

Gruodis 4th, 2009 // Autorius: Žavinta // Kategorija: Asmeniškumai | Nėra komentarų »

Šiandien svečiuojuosi pas Pinkcity. Dalinuosi smulkmenomis kurios daro mane laiminga.  Sakoma minčių išdėstymas ant popieriaus padeda suvokti ko nori, ko trokšti. Dar sakoma jog užrašius norą jis išsipildo.  :)

Noriu didelės puokštės geltonų rožių. Arba vienos – dideliu žiedu…laimes2


Katė maiše

Spalis 24th, 2009 // Autorius: Žavinta // Kategorija: Asmeniškumai | Komentarų: 4 »

Šio įrašo pavadinimas dar galėtų skambėti „kodėl nepirkčiau šito buto“. Dabar nuomojamo buto tikrai nepirkčiau. Šį vakar apliejo kaimynai iš viršaus taip, kad nuo šviestuvo prilašėjo kone puse kibiro vandens. Antras apliejimas per puse metų kai čia gyvenu. Ir nežinia kelintas per pastaruosius kelis metus, nes šeimininkas skundėsi jog tai ne pirmas kartas. Tikrai nenorėčiau būti tokio buto nauja šeimininkė. Įsivaizduokit – pasidarot „euroremontą“, įsikuriat, o jus ima ir aplieja viršutiniai kaimynai.. Vėl remontas, dangstymas vandens padarytų dėmių, tapetų keitimas ir kt. Atrodo jau susitvarkėt, bet ar esate tikri kad kaimynai panaikino apliejimą sukėlusią problemą ir tai nepasikartos? Taigi buto pirkimas gali ištikrųjų būti kaip katės maiše pirkimas.

apliejo


Lenktynės jiems nežinant

Rugsėjis 3rd, 2009 // Autorius: Žavinta // Kategorija: Asmeniškumai | Komentarų: 6 »

Jau kuris laikas turiu savo mašinuką. Mažutė Opel Astra. Kadangi vaikinai visuomet klausia, tai informuoju: dyzelis, 2.0, mechaninė, 1999m. O merginoms įdedu foto. :)

21336765_1

Jau įpratau ir po aikšteles sukinėtis(nors dar kartais jei netinkama mėnulio fazė atbulom įvažiuoju į skylę tik iš 5 karto), ir pro senamiestį piko metu pravažiuoju(Klaipėdos senamiestį, iki Vilniaus man dar toli). O paskutinėmis dienomis leidžiu sau ir su šefais palenktyniauti.

Po darbo. Aš iš aikštelės išvažiuoju pirma. Važiuoju neviršydama nurodyto greičio. Iš paskos išvaro šefas. Atsilieka apie 100metrų. Matau – spaudžia gazą iki galo. Sukilo azartas – nė velnio tu manęs neaplenksi! Paspaudžiau ir aš. Na aišku gal ir kvaila pradėt lenktyniaut su galingu Subaru su 4 varomais ratais, bet pabandyti verta. Pusiaukelėj mane aplenkė. Bet kol pravažiavom puse miesto aš jam buvau prilipus prie uodegos. Neatsilikau nė per metra. Tik nelenkiau – visgi šefas, nors ir po darbo valandų.

Rytas. Ramiai sau užsimiegojus važiuoju į darbą. Veidrodėlyje pamatau didelį visureigį skiejantį kaip kokią raketą. Aga, ten pasirodo pavaduotojas su savo Chevroletu. Prisiartina – jau lenkia. Nė velnio! spaudžiu gazą kol nespėjo susilygint su manim ir nepamatė jog aš už vairo(jis dar nežino jog turiu mašiną). Spaudžiu pakankamai jog jis su savo viršgarsiniu greičiu pasilieka už manęs. Spaudžia ir jis, bet veltui – aš spaudžiu daugiau.

Į spidometrą nežiūrėjau bet aišku mieste ir vingiuotu keliuku link mano darbo mes tikrai nevažiavome ant daugiau nei 100, bet tai daug daugiau nei nurodyta kelio ženkluose(ypač tame prie darbo, kur parašyta 20)… Ir aišku tai nebuvo lenktynės, jie važiavo kaip jiems įprata, tik aš tokia pasipūtus kelio naujokė bandžiau prieš juos kaip skruzdė prieš dramblį šakotis. Bet smagu ir gera širdį kai žinai jog tavęs nesugebėjo aplenkt galingas visureigis.


Team building

Rugpjūtis 12th, 2009 // Autorius: Žavinta // Kategorija: Asmeniškumai | Komentarų: 1 »

Kartais net ir susistygavusiai įmonei prireikia kažkokios nedarbinės veiklos kuri atitrauktų dėmesį, leistų atsipalaiduoti, pailsėti ir pažinti vienas kitą neformalioje aplinkoje. Įmonėje kur aš pradėjau dirbti to jau tikrai reikėjo, nes pastaruoju metu buvo juntamas padidėjęs stresas ir nuovargis. Tad susiorganizavom į boulingą. Trim valandom po darbo. Neskaitant to kad kaip patys sakom „užlaužėm takelius“(striginėjo pastoviai), viskas buvo tiesiog super :) Beje, dar superiau buvo tai kad mano komanda laimėjo ir aš su dar keturiais mano kolegomis-komandos nariais gavom čekį pavalgyti viename restorane.

Kad tai buvo teigiamas ir vykęs team building pasijuto ir kit1 rytą. Rytiniame 15min susirinkime nebuvo mirtinos tylos, nebuvo girdėti tik pavaduotojo balso, o visi klegėjo, visi dalinosi įspūdžiais, visi šypsojosi, laidė juokelius. O kadangi tą kart dar ir darbo diena buvo patrumpinta dėl to kad buvo Jūros šventė, tai visi buvo kaip aš sakau „apsipatenkinę“. Džiaugiames pavykusiu team buidingu ir jau sukame galveles ką dar tokio paprasto ir lengvo galima sumąstyti komandos tvirtinimui. Ką organizuoja jūsų įmonės/organizacijos? Pasidalinkit patirtimi.


Meilė slepiasi orouoste

Liepa 4th, 2009 // Autorius: Žavinta // Kategorija: Asmeniškumai, Filmai-TV-Video | Komentarų: 3 »

Nepastebėjai tų šypsenų kai sutinkami iš ilgos kelionės grįžę draugai, šeimos nariai? Kaip vyrai stovi su didelėmis puokštėmis rožių? Kaip pražysta mylimojo veidas tolumoje pamačius to kur lauki? Kitą kartą labiau apsižvalgyk :) jŽmonės šypsosi, juokiasi, apsikabina, bučiuojasi – reiškia savo meilę. Tie kurie išsiskiria verkia, liūdi, juk juos palieka mylimi.

Šią idėją jog meilė slepiasi orouoste pasigavau po filmo Love Actually. Neblogs filmas apie susipynusius gyvenimus ir meilę. Ypač geras filmas Kalėdoms, nes veiksmas vyksta žiemos ir artėjančių Kalėdų periodu.

Lietuviai nėra emocianalūs, jie nemėgsta reikšti savo emocijų, tad atvirai demonstruojamą meilę galime pajusti tik orouoste. Kur dar? O gal orouoste nekvepia meilę?…


Tu nebesi darbe naujokas kai:

Liepa 3rd, 2009 // Autorius: Žavinta // Kategorija: Asmeniškumai | Komentarų: 4 »

  • gali atskirti kurio iš 25 kolegų mobilusis skamba pagal jo melodiją
  • atskiri kolegas pagal batų kulniukų kaušėjimo ritmą
  • atsimeni kiek šaukščiukų cukraus į kavą dedasi toliausiai nuo tavęs sėdintis kolega
  • iš pasisveikinimo atskiri jog šiandien “ne ta koja išlipo iš lovos”
  • žinai iš kelių vaikų šeimos yra kolegės vyras
  • žinai kokiu kampu atsisėsti ar  kaip ką pasukti, jog kokio nors daikto atspindyje matytum tavęs link judantį piktą kolegą ar šefa(nebutinai piktą)
  • atsiliepdamas asmeniniu telefonu sakai ne “Klausau”, pasakai įmonės pavadinimą ir “laba diena”
  • pradedi suprasti kolegų juokelius
  • papasakoji juokelį kurį supranta kolegos
  • atsiranda kitas naujokas :)