Žavinta online » Iš mūsų gyvenimo

Batsiuvys be batų arba kodėl laikas atsisveikinti

Žavinta — Wed, 18 Jan 2012 07:41:40 +0000

“Batsiuvys be batų” – puikiausiai atspindi šių dienų mano gyvenimo realiją. Kuomet rašai kitiems nebeturi įkvėpimo rašyti sau. Taip ir jau kurį laiką jaučiu jog laikas „paleisti“ tinklaraštį, tik vis nedrįsau, o ir neradau laiko brūkštelėti to atsisveikinimo. O atsisveikinti norisi, nes tinklaraštis man daug reiškia. Tai buvo mano tramplynas. Jo dėka dabar turiu darbą ir klientų. Jo dėka susipažinau su daugybe įdomių ir naudingų žmonių. Ir dabar darau tai kas man patinka – esu tyli pelytė besislepianti už ne vieno komercinio projekto ir galbūt net bendraujanti su jumis tinklalapių, reklamų, naujienlaiškių tekstų eilutėmis.

Pradžioje graužiausi jog neturiu ypatingų sugebėjimų, pomėgių apie kuriuos galėčiau rašyti. Nesu ypatinga kepėja-virėja ir kulinarinių eksperimentų neaprašau. Nekeliauju po egzotiškas šalis ir neaprašinėju nuotykių. Netestuoju naujausių smartphonų ir jų neaprašinėju. Tačiau tai kas pradžioje graužė su laiku tapo privalumu. Esu universali, esu paprastas žmogus su savo išskirtiniu ir į jokius rėmus neįspraustu gyvenimu. Kad ir dabar tai matau darbe – galiu parašyti straipsnį apie statybas, o išgėrus kavos jau rašyti naujienlaiškį apie tai ką privalote įsigyti Valentino dienos proga. Bandymas atrasti save tinklaraščio pagalba suveikė, nes paskaičiusi ką esu rašiusi seniau suvokiu kaip keičiausi, kaip keitėsi mano gyvenimas. O dabar laikas žengti tolyn.

Tinklaraštis lieka archyvu, kol artimiausiu laikotarpiu(t.y. kada nors) virs kuo nors kas labiau atspindės tai kuo užsiimu dabar, tik jau kita forma.
Vis dar mėgstu kavą. Vis dar planuoju būti daugelyje Lietuvoje organizuojamų festivalių. Vis dar sėdėsiu konferencijose. Vis dar turiu twitter ir FB. Tad susimatysim, susirašysim! Iki!

Pamurmėjimai obuolių pyragų tema

Žavinta — Mon, 24 Oct 2011 11:15:07 +0000

Na nesuprantu aš. Nesuprantu! Kaip galima pavadinti pyragą „Obuolių pyragas“ ir recepte nurodyti „Reikės: 1 obuolys.“ Argi nepasityčiojimas? Koks obuolių pyragas tik su vienu obuoliu? Net obuolių skonio nesijaus. Na gal nebent matysis jei ant viršaus uždėsi. Tai bus optinė iliuzija, galvosi jog ten pilnas obuolių jei net per viršų lipa, bet iš tikro prakąsi, o ten… bulka!
Obuolių pyragas pas mane yra labai sezoninis dalykas – tik vasarą, ankstyvą rudenį kai obuolių iš sodo prisitempiu tiek kad nėra kur dėti. Tuomet ir pyragas maišomas proporcija puse obuolių, puse tešlos. Skanu. Per Roko naktis pusryčiams vaikinams tai buvo didžiausias ever gėris.
Šiandiеn vakare vėl kepsiu! Kas į svečius?

Nieko nėra neįmanomo

Žavinta — Mon, 10 Oct 2011 16:33:00 +0000

Kuomet web dizaineris, programuotojas ar šiaip kompiuterių technikas išpučia akis ir pasako „ne, tai neįmanoma“ aš dar tris sekundes laukiu iš jo lūpų išsprūstančio „na, bet gerai pagalvojus“, „nors žinai, galima tai apeiti šitaip“ ir pan. Kompiuterių/interneto pasaulyje nieko nėra neįmanoma. Trimečiai į Pentagono tinklą įsilaužia, o tu man sakai jog nepadarysi išsiskleidžiančio horizontalaus meniu tinklalapyje ant WP? Pfff…

Logistikos pasaulyje kur viską lemia ne žmonių sugebėjimai, o įstatymai, nuostatos, taisyklės viskas daug sudėtingiau, ir dažnai išgirsi „neįmanoma“ su nuorodomis į penkiolika skirtingų teisinių dokumentų kurie patvirtins tuos žodžius. Bet žinote kas juokingiausia? Nieko nėra neįmanoma ir čia. Klausimas dažnai nėra kaip apeiti sistemą, o kiek man tai kainuos?

Man reikia taip ir taip.
Ne, tai yra neįmanoma, juk žinai apie….
Kiek?
Xx/xxx/xxxx/xxxxxEU
Ok, kada?
Vakarop.

Veiksmas ties muitinėmis, terminalais, veterinarijos postais ir kitomis svarbesnės reikšmės įstaigomis pradeda virti vakarop. Vairuotojai vaikšto su vokeliais, sandėlininkai į asmenines mašinas kraunasi šaldytus kalmarus, veterinarai pasiima 10kg krevečių testavimui ir užsikuria puotą, muitininkai nusižiūri brendžio partiją… Ir visi patenkinti, ir visi laimingi. Juk nieko nėra neįmanomo.

Virtuvės remonto ypatumai arba kodėl negyvensiu be gartraukio

Žavinta — Wed, 28 Sep 2011 07:44:01 +0000

Iš neturėjimo ką veikt dažnai niekų prisigalvoji. Štai pvz šiandien nagrinėjau butų nuomos kainas. Bet galiausiai ne į kainas nukrypo mano mintys, o į tai kam žmonės skiria pinigus remontuodami butą.

Štai, pvz., negaliu suprasti kaip žmonės gali skirti kelis tūkstančius visos virtuvės remontui, susidėti visas naujas spinteles, kriauklę, viryklę, bet pamiršti… gartraukį. Na sakykit ką norit, bet namų be prisvilusių blynų nebūna. Nebūtina ir kažką svilinti, bet jei ką nors troškini, kepi bent ant dviejų viryklės skylių, tai garų ir kvapų ypač nedidelėje virtuvėlėje prisirenka tikrai nemažai. O jei pasvilini tai ir rūkas pakyla.

Studentaudama nuomojausi gyvenamą vietą dvejuose skirtinguose butuose ir abiejų virtuvėse nebuvo gartraukio. Tai ką – žiemą tekdavo laikyti atdarą langą, o tai jau yra šilumos eikvojimas. Plius jei vėjas į lango pusę, tai dar atsiranda galimybė ir peršalti. Kas jau kas, bet augalai kuriuos bandėme apgyvendinti ant virtuvės palangės greitai mirdavo.

Aišku studentavimo laikais buvo dzin kur gyveni. Svarbu yra lova ir mažai moki už nuomą. Bet jei reikėtų nuomotis dabar, tai tikrai nesinuomočiau buto be gartraukio. Ir jei gyvenčiau ne viena – nesinuomočiau buto su sujungta vonia ir tualetu. Pagalvokite – juk jei keliatės vienu metu, tai galite ir susimušti kas eis į vonią/tualetą. O jei šie kambariai atskirai – vienas eina į vieną, kitas į kitą, o paskui apsikeičia Na žodžiu, supratote

Sarginis katinas

Žavinta — Mon, 26 Sep 2011 19:22:28 +0000

Dar dienos metu buvo kalba, kad norėčiau didelio šuns. Na tokio kur žmonės pamatę su pagarbia baime atsisuktų pažiūrėti. Toks kur saugotų namus ir mane pačią. Bet va pareinu aš namo ir ant laiptų pamatau tokį vaizdelį.

Akys plačios, ausys stačios, kariniu dėmėsingumu apžvelgiama visa laiptų ir kiemo erdvė. Visai kaip sarginis šuo, tik čia sarginis katinas. Žmonės gatve einant irgi su pagarbia baime į tokį atsisuka

Rudeniška romantika

Žavinta — Mon, 26 Sep 2011 13:22:28 +0000

Kuomet medžiai pasipuošia gražiomis auksinėmis, geltonomis, raudonomis spalvomis, malonu išeiti į lauką apsisukus šiltu spalvotu šaliu ir praeiti po parką girdint tik lapų šiurenimą po kojom. Dar malonu kai vėsų rudens pavakarį delną šildo kito žmogaus delnas. Kuomet gali klausytis lapų šiurenimo, pavienių žvirblių čirpimo ir vienas kito alsavimo. Ruduo alsuoja meilė. Net galbūt labiau nei pavasaris. Juk ruduo yra tas laikas kai darosi vėsu ir daug maloniau parke sedėti ne metro atstumu vienas nuo kito, o susiglaudus. Kai norisi žmogaus šalia, kai norisi šilumos…

Beje, ruduo kol neprasdėjo lietūs yra tas laikas, ta paskutinė galimybė pakviesti mylimąjį į pasimatymą gamtoje. Tiesiog – pasivaikščioti šiūrenant lapams po kojom. Juk tai taip romantiška…

Antikvare bėgantys metai

Žavinta — Tue, 06 Sep 2011 18:16:15 +0000

Kuomet antikvarinių daiktų parduotuvėlėje pamatysime savo vaikystės namų daiktus – reikš jog mes jau pasenome.

Nesusipratimas

Žavinta — Tue, 06 Sep 2011 08:49:55 +0000

Yra žmonių kurie paprasčiusiai nesupranta kas jiems sakoma. Ar tu tai sakysi per aplinkui, ar užuominomiss ar tiesiai, ar papunkčiui, ar mokslinę formulę ant sienos nupaišysi. Minčių sekos jie nepagaus, pasidarys savo priešingas išvadas negu norėjai ir išeis įsižeidę atseit tu jų samprotavimų ir elgesio principų nesupranti. Ir kaip elgtis su tokiais? Nusileisti ir elgtis kaip jie nori? Laikytis savo principų tikintis jog vieną dieną jie supras?

Vakaro daina

Žavinta — Tue, 12 Jul 2011 16:48:01 +0000

Šio vakaro atradimas. Kažkodėl klausant prisiminiau vieną filmą, pirmą kursą ir ėjimą per miestą iš klubo basomis. I feel so old now…

Ir ko jie tikisi spausdindami tokius…

Žavinta — Tue, 14 Jun 2011 19:02:53 +0000

Ir ko jie tikisi spausdindami TOKIUS vyrukus ant viršelio?

Toks klausimas netyčia išsprūdo diskutuojant apie žurnalo A-ZET skaitytojų ratą ir faktą jog mūsų merginų kompanijoje šis žurnalas vertinamas teigiamai. Vertinamas teigiamai dėl turinio, ne vien dėl viršelio. Nors aišku viršelis tikrai turi įtakos, nes žavus vyriškis besišypsantis nuo viršelio priverčia sustoti prie spaudos lentynos ir pavartyti ir galiausiai nusipirkti, atseit “čia bus tėčiui/draugui/vyrui paskaityti”. Juk tai ko gero vienintelis(na gerai, vienas iš nedaugelio) žurnalų be bukų blondinių ar pernelyg susireikšminusių bulvarinių žvaigždučių.

Turinys taip pat vertas dėmesio. Bukais patarimais kaip suvilioti vaikiną iš blondiniškų žurnalų ilgai sotus nebūsi. Norisi ir kažko įdomaus ir kažko netikėto, negirdėto. O A-ZET turi ką pasiūlyti. Tai kad žurnalas subalansuotas vyrams daro jį tokį, ale, tiesiai prie reikalo, įdomų ir patrauklų moterims.

Štai todėl jau ketvirtas mėnuo man į namus pristatomas šis žurnalas – dovana gimtadienio proga nuo draugės kuri supranta, jog kiekvieną mėnesį į namus pristatomas žavus vaikinas besišypsantis nuo viršelio yra geriausia dovana. “Negi jie tikisi jog merginos paisys pasakymo “subalansuota vyrams, kai jie spausdina TOKIUS vaikinus ant viršelio?”

Dabar beliko per likusius 8 mėnesius kol dar gausiu žurnaląį namus sulaukti ant viršelio vaikino iš šio klipo. Kuris nors jau ir amžiuje, bet yra klasifikuojamas kaip “atsiduočiau nedraugavus”. Į šią klasifikaciją patenka retas kuris žavuolis…