Žavinta online

Kuomet žmogus patenka į seimą, į mūsų popkultūros viršunę ar tiesiog išeina į viešumą kokiame nors realybės šou, neilgai trukus galima jau sėsti prie televizijos ir žiūrėti kaip po to žmogaus apatinių stalčių naršo visi kas netingi – ta prasme žurnalistai, publicistinių laidų rengėjai ir svarbiausia – pletkų bobutės. Ir išnaršo gerai. Kiekvienas susitikimas, kiekvienas šešėlis fotografijoje, kiekvienas tyčinis ar netyčinis prisilietimas yra dedamas po padidinamuoju stiklu ir viešai nagrinėjamas atskirose laidose. Gaunasi kaip koks mini serialas – “veikėjo X išdaigos darželyje”, „veikėjas X ir jo meilės nuotykiai vidurinėje”, veikėjo X studentiškos vakaronės”. Ir tokie vaizdeliai iškapstomi…Ohoho… Staiga sužinome jog to veikėjo visų draugai „mafijozai“, visų praeitis tamsi kaip bedugnė, visi vagys, plėšikai, moterys buvusios striptižo šokėjos ar nuolatos girtos diskotekų lankytojos… Vaizdelis žiaurokas.

Tačiau kas būtų jei pažiūrėtume iš kitos pusės? Sakykime aš. Paprasta lietuvaitė, niekuo neįtakinga, niekuo nesvarbi. Bent jau šiuo metu. Gyvenu normalų gyvenimą, dirbu, keliauju, linksminausi. Ir štai vieną dieną gal tapsiu garsia verslinke. Ką apie mane tuomet iškapstys žurnalistai? Pagalvokime. Esu buvusi keliuose studentiškuose vakarėliuose kur pažinojau tik kas 10-ą studentą ir ten kokie 2 buvo kalėję asmenys. Taigi aš linksminausi su buvusiais kaliniais! Yra viena fotografija kur akivaizdžiai linksma su drauge „reklamuojame“ butelius Keglevičiaus. Hmm, alkoholikė! О tai kad gyvenu su kambarioke? Ne tos orientacijos? Ir kiekvienas turime tokių nuotraukų, video, gyvenimo faktų, kurių, kaip sakoma, neišgėręs ir nebuvęs tuo metu vietoje nesuprasi. Faktai išimti iš konteksto savaime išsikreipia. Ir įvairios interpretacijos dažnai būna į lankas.

Ką visa tai rodo? Ogi tai kad nė vienas nesame šventas kai mūsų gyvenimas tampa viešas. Visi suranda tavo gimines su kuriais nesi nė karto gyvenime susitikęs, tačiau dėl kurių dabar tau visi grūmoja, nes gali pažeisti viešuosius interesus. Visi prisimena tavo pirmąja meilę ir pirmą bučinį darželyje. O kur dar vaikystės išdaigas, tas skanios pavogtos kaimyno braškės, tas automobilio langas kurį iškūlei žaidžiant krepšinį…  Et, visai tai atrodo toks linksmas gyvenimas kol jo nepradeda narstyti žurnalistai ir pletkų bobutės.

Dar neprasidejus Naujiesiems visi puolame skaityti horoskopų, Palmyros išskaičiavimų, prisimename visi prietarus apie tai kaip sutiksi Naujus tokie jie ir bus. Kadangi neitin tikiu horoskopais, ypač tais kurie nežada nieko gero, sunku spręsti kokie bus ateinantys metai. Na kaip aš pati sau ir kitiems linkiu, tikiuosi jie bus, šlti, minksti ir murkiantys kaip mažas kačiukas.  Tikėkimės tokie ir bus.

Na, o meilės reikalų 2011-iems metams būrimą šį kart atlikome žaisdami pokerį – juk sakoma „kam nesiseka kortose, sekasi meilėje“. Tai prie pokerio stalo buvau ta kuriai nesisekė labiausiai. Hmm, ar tai reiškia  šiemet pasiseks meilėje? Surasiu savo svajonių princą ant balto žirgo ir rūmais anr kalno?  Na šiaip aš kukli, man užteks ir žavaus vyriškio su juodu mersedesu ir vila Palangoj J O gal reikėtų prisiminti ko mokė mūsų  mylimas sociologijos destytojas  visus keturis metus? Jis visuomet pabrėždavo: „merginos, rinkitės jaunesnį vyrą – jis jus labiau mylės ir su juo jausitės geriau“. Gal verta įsiklausyti į protingo žmogaus žodžius?

Kuomet šeimynykštis patenka į ligoninę, tenka susipažinti su visais ligoninės ypatumais. Net nežinau kokia mano nuomonė apie ligoninę, nes buvo ir gerų momentų ir blogų, ir tokios patirties, kokios nemaniau jog teks patirti ir pajusti.

Gauk negaunamų vaistų sekmadienį.

Ryte sulaukiu skambučio – palatos gydytoja išrašė receptą vaistams, kuriuos turės leisti jau vakare. Nuvažiuojam paimti recepto ir į pirmą pasitaikiusią vaistinę mieste, nes ligoninės vaistinė sekmadieniais nedirba. Nuvažiavome į 9 sekmadienį veikiančias vaistines ir visose gavome atsakymą jog tokių  vaistų neturi. Iš vaistininkių veido išraiškos pamačius receptą padarėme išvadą jog tokių vaistų apskritai vaistinė nėra turėjusi. Tuos vaistus ištikro leido jau savaitę laiko ir jei dieną prieš(šeštadienį) būtų išrašiusi receptą ir pasakiusi jog leidžiamų vaistų kursą teks kartoti, vaistais būtume apsirūpinę iš anksto. Bet kadangi kai kuriems daktarams nerūpi…

Savaitgaliais užsidėk pampersus arba daryk į lovą

Jei jūsų šeimynykščio būsena yra tokia, kad jis pats neatsikelia ir nenueina į tualetą, o reikia basono, tai nupirkite pampersus arba sudarykite grafiką jog visą dieną būtų žmogus šalia ir galėtų pakišti basoną. Savaitgaliais sesutės/slaugutės/sanitarai yra totaliai nepasiekiami ir prisišaukti gali nebent mirties atveju. Mat daktarai po rytinės vizitacijos išeina, priežiūros nelieka ir jos atsipalaidavusios žiūri tv ir gurkšnoja kavutę personalo kambaryje. Visus savaitgalius kiek teko būti basonus kišau ne tik savi šeimynykščiui, bet ir kitam palotoje gulinčiam žmogui, nes juk negi jie turi daryti į lovą. Tuomet dar ir aprėks sesutės. Taip kad patarimas – savaitgaliais sudarykite grafiką kas kada budės, nes savaitgaliais ligoniai gauna mažiausiai priežiūros. O juk ir gali pablogėti sveikata, o niekas net nepastebės jei jūsų nebus.

Neskaitant šių ir kitų niuansų apie kuriuos vėliau, buvo ir tikrai gerų dalykų. Esu tikrai patenkinta kruopščiai atlikta operacija, chirurgų komanda tikrai padarė gerą darbą. Buvo ir sesučių kuriomis mūsų ligonis buvo labai patenkintas, nes jos buvo paslaugios ir žmogiškos, o ne kaip robotai baltas chalatais. Palatos naujos, suremontuotos, su reikiama įranga, tad gulėjimas ligoninėje nebuvo visiška katorga.

Visgi, pabaigai, pasakysiu banaliai – saugokite savo sveikatą, nes ji brangiausias mūsų turtas. Ir laimingas tas žmogus kurio sveikata niekada nepavedė ir jam neteko patirti ligoninės gyvenimo skonio.

Ar buvai Izraelyje? Jei buvai, gali pamiršti apie Iraną, Kuveitą, Lebanoną, Libiją, Saudo Arabiją, Sudaną, Siriją ir Jemeną. Rytų konfliktas yra toks stiprus, kad žmonės turintys Izraelio vizą/spaudą pase negali patekti į minėtas šalis. O patys Izraelio gyventojai nuvykę į priešais laikytinas šalis( Lebanoną, Siriją, Saudo Arabiją, Iraką ir Jemeną) gali būti sulaikyti ar persekiojami.

Izraelis siekdami palengvinti turistų dalią(ar dėl kitų priežasčių) panaikino reikalavimą dėti spaudą pase. Tai atrodytų turėtų nepalikti įrodymų jog buvai Izraelyje. Visgi jei kirtai Egipto ar Jordanijos sienas ties Izraeliu, irgi nepateksi į minėtas šalis.

Kaip sužinojau amerikiečiai turi įdomų sprendimo būdą keliaujantiems į visas minėtas šalis. Jie tiesiog turi du pasus. Vienas kai keliauji į Izraelį, kitas kai keliauji į kitas šalis. Paprasta, ane?

Su pasais ir įvairiais draudimais keliaujantiems teko skaityti daug istorijų. Bet ir naujajame žemyne Internete jau galioja tam tikri draudimai – štai pvz jei esi Google vartotojas negali užsiregistruoti Youtube’je. Čia kas – Interneto rytų konfliktas?

Kadangi daug kursiokų ir šiaip draugų, pažįstamų mokėsi ar darbavosi Suomijoje, pastaruoju metu teko dažnai susidurti su suomių produkcija. Tai lauktuvių draugai parveždavo, tai pati užsiprašydavau dalykėlių kurių Lietuvoje paprastai nerasi.

Niekada nesidomėjau kurioje šalyje gaminamas Karl Fazer, bet pagal default maniau jog Šveicarijoje – kur kitur galėtų būti gaminamas toks skanus šokoladas? Pasirodo klydau – jis gaminamas Suomijoje! Nuo 1891m, kai Helsinkio centre Karl Fazer atidarė pirmąją kavinukę.

Tikriausiai daugelis žino, jog kiekvienai šaliai yra tiekiama skirtinga kava. Taip sakant, Jacobs Kronung kurią geriame mes gerokai skiriasi nuo tos pačios kurią geria vokiečiai. O štai man patinka Paulig Juhla Mokka, kuri yra skirta labiau Suomijos rinkai. Nors suomiai ir neaugina kavos, bet jie ją ruošia tikrai skaniai

Priminti jog Suomija yra Nokia ir Neste degalinių tinklo tėvynė tikriausiai nereikia. Ten degalai nėra pigesni nei Lietuvoje…Ir gaila jog net jei ir pigesni būtų – online užsisakyti su pristatymu į namus vis tiek nepavyktų… Bet užtat galima atsisiųsti Nokia. Ne degalai, bet vis tiek geras daiktas

O tiems kas užsimanė dar neragauto Fazer šokolado rūšies, ar susigundė Paulig Juhla Mokka, rekomenduoju apsilankyti FinnStore , kur galite įsigyti ir parsisiųsti gerų dalykėlių ir dovanėlių iš Suomijos.Tikrai verta

Ne klaipėdiečiams tai tik kažkoks didelis laivas Danės krantinėje. Klaipėdiečiams tai Klaipėdos simbolis. Pats Meridianas tai medinis burinis laivas dar vadinamas barkentina, kuriam jau 62metų – jau kaip ir pensininkas – pastatytas 1948 m. Suomijoje. O šiandien šis simbolis buvo lydimas į laivų remonto įmonę, kur bus prikeltas antram kažkelintam gyvenimui.

Buvo smagu matyti tokią gausią minią žmonių stebinčią visus veiksmus. O veiksmo buvo – buvo pakelti abu tiltai per Danę, ant pakeltų tilto kraštų matėme ryškiai apsirengusius vyrukus(spėju aukštalipiai) kurie saugojo laivo bures nuo atsitrenkimo į tilto kraštus, matėme gausų būrį klaipėdiečių, kurie abiejuose upės pusėse traukė trosą taip neleisdami Meridianui nukrypti nuo kurso.

Įdomiausias veiksmas visose palydėtuvėse buvo tiltų per Danės upės pakėlimas. Per savo penkis gyvenimo metus Klaipėdoje dar nemačiau kaip kelia tiltą. O tiltai skirtingi. Biržos tiltas pastatytas 1948m keliasi iš abiejų pusių. Kaip matote fotografijose skyla per vidury ir kyla. Deja ar dėl seno mechanizmo ar dėl konstrukcijos atsiveriantis plyšys labai nedidelis. Kaip teigia wikipedija, tilto kraštai pakyla 50 laipsnių kampu. Burių stiebai vos vos nelietė tilto. O Meridianui plaukiant pro šalį vienas aukštalipių net gavo su stiebu per šalmą – nespėjo atsitraukti.

Pilies tiltas(1826), esantis arčiau Senosios perkėlos yra jau kitokios konstrukcijos. Visas tiltas pasikelia vienoje pusėje ir upė atveria plačiai – pats pakyla beveik į vertikalią poziciją. Įdomiausią buvo stebėti kai visi akmenukai, žemės kylant tiltui riedėjo žemyn.

Genialu ir taip parasta! Ir kodėl niekas nesugalvojo anksčiau?

Dizaineriai Seonkeun Park and Jinsun Park visgi pagalvojo, jog šiais krizės laikais reikia taupyti ir tokius dalykus kaip šampūnas ar dušo želė išsunkti iki paskutinio lašo. Taip ir jų skurta talpa pavadinta – “Paskutinis lašas”, eng “Last Drop”. Talpos esmė labai paprasta – dugnas yra siauro piltuvėlio formos, tad paskutinis lašas ne pasklidęs horizontaliame dugne, o sukoncentruotas mažame taške ir jį daug patogiau išsiurbti. Nereikia laikyti apvertus, kad sulašėtų į delną, ar pilti vandenį ir išskalauti. Įdomu kada šio dizaino buteliai bus pradėti naudoti pramonėje?…

…pirmieji pirmieji žiedai!

Su Mamyčių diena! Myliu, bučiuoju.

Kartais taip norisi deserto, bet šaldytuve švilpia vėjas, o suktis virtuvėje tingisi. Tada aš išsitraukiu iš gilaus stalčiaus du ingridientus ir pasidarau super lengvą-pigų-studentišką desertą. Šiandien nusprendžiau jog gėriu reikia dalintis, tad dalinuosi receptu.

Reikės: indo pyragui, pakelio želė, pakelio Selga sausainių(tik ne šokoladinių).

Į indą keliais aukštais sudėkite sausainius. Ištirpinkite želė kaip nurodyta instrukcijoje.

Užpilkite žele ant sudėtų sausianių. Nebijokite, jie pakils nuo dugno. Jokiu būdu nemaišykite ir nejudinkite.

Atvėsus įdėkite į šaldytuvą. Sustingus gaunasi želė-sausainių pyragas. Išverčiate į lėkštutę (kaip kokią šaltieną).

Pjaustote, dedate į lėkštutes ir mėgaujatės Paprasta, pigu ir skanu!

Kas geriau pažįsta mane, jei ne aš pati? Ir kas pakels šuniui uodegą jei ne jis pats?

Su ta mintim sveikinu pati save Su gimtadieniu brangioji! Dovanoju milžinišką glėbį tulpių kurias tu taip mėgsti

Ko palinkėti? Kantrybės, praktiškumo, jaunystės ir išminties – daugiau tau nieko netrūksta. Su!