Žavinta online

Švenčiant Naujuosius susipažinome su vaikinuku kurio gimtadienis sausio 1d. Anot jo, gimtadienio šventės nėra, nes visi po Naujų nėra kondicijoje kitą vakarą vėl švęsti. Dovanų gauna tik iš tėvų. Nepavydėtina. Ir šiais metais išgėrus šampano po dvyliktos didžėjus paskelbė jog Martyno gimtadienis, visi kas buvo bare plodami pasveikino jį, tuo ir baigėsi…
Kažkaip gaila. Gaila ir tų kurių gimtadienis per Kūčias. Tai šeimos susiėjimas, susikaupimo ir rimties šventė, o per gimtadienį juk norisi paūžti…
O aš skųstis negaliu – prieš mano gimtadienį nacionalinė šventė, tad visuomet turiu laisvadienį pasiruošti kad ir ką daryčiau (ar bent jau gerai išsimiegoti, kad galėčiau paskui per nakt siausti

Jau Kalėdine nuotaika pasipuošęs Algiukas apšvietė jog šiandien Tarptautinė tualetų diena. Pasižiūriu day.lt – akurat! Na tai su švente! Teigiama jog šią dieną reiktų paminėti susitvarkant tualetus.
Kaip teigia žiauri statistika, 40 % pasaulio gyventojų neturi standartinių sanitarinių patogumų, o tai reiškia naudojasi lauko tualetu arba apskritai varo po savim. Baisu. Man kaip miesto ir asfalto vaikui, lauko tualetą mačiusiai tik pas močiutę kaime, yra sudėtinga suvokti, kaip kai kurie žmonės gali gyventi be kanalizacijos ir vandentiekio. Nors pvz. žinau senų žmonių, kurie vis dar sėkmingai vaikšto į lauko tualetą, nors vaikų dėka namuose ir kanalizacija ir vandentiekis buvo įvestas. Kaip viena senučiukė išsitarė – “tualetu namuose naudojuosi tik švenčių proga”. Tikriausiai tarptautinė tualetų diena jai turėtų būti šventė…

Kad pavasaris jau įsibėgėjęs pajunti tik atitrūkęs nuo darbų ir pabėgęs iš miesto į kaimą kur net saulė šviečia skaisčiau.

Kai  eilinį kartą saulę danguje ir pliusą termometre keičia krentantis sniegas ir užšalę automobilio langai, aš pradedu melstis jog greičiau ateitų pavasaris.  O kaip mes laukiame pavasario po to kai Morės sudeginimas nepakeitė sniego kiekio kieme?

Štai pvz. naujai iškepta blogerė Ilonaitė pasisodino pipirnių, kad žaluma bent ant palangės širdį ramintų. O štai pas mane ant palangės į retai pasirodančią saulę stiebiasi svogūnų laiškai. Jau truputį nupjovėm į salotas, bet jie dar stiebiasi.

Tarp kitko, šaknys įspūdingesnės negu ilgai besitęsianti žiema

Ieškomas programuotojas nutuokiantis apie C++, žinantis su kuo valgomas Oracle ir kas per žvėris tas MySQL.

Darbas logistikos įmonėje, su sandėliavimo programomis ir sistemomis.

Privalumas – įmonėje yra gražių merginų.

CV siųsti man info@zavinta.lt. Jei tinklaraštininkas, nurodykite adresą – jei prenumeruoju ir žinau, užtarsiu žodį

Aukščiausiai esu gyvenusi 9-ame aukšte, aukščiausiai esu buvusi Vilniaus televizijos bokšte. Nejaučiu aukščio baimės. Bet… kas būtų jei gyvenčiau/dirbčiau kokiame nors priešpaskutiniame žymiojo Dubajaus dangoraižio aukšte? Aišku pro langą atsiveria nerealus vaizdas, galime tai pamatyti ir iš fotoskrydžio nuotraukų. Tačiau ar iš 800m aukščio galėtume atskirti apačioje važiuojančią mašiną nuo šiuklių konteinerio? Ar apskritai matytume tokius daiktus, juk 800 m, tai ne 9 aukštas. Koks jausmas kai kiekvieną dieną matai horizontą?

Kolega, kuris tikrai nėra iš bailiųjų pareiškė, jog norint gyventi tokiame dangoraižyje reikia turėt parašiutą – kad bet kurią akimirką jam pradėjus griūti galėtum iššokti
Beje, įdomu kaip ten su svyravimu? Mūsų televizijos bokštas juk ar ne po metrą į visas puses svyruoja. Tai beveik tris kart aukštesnis pastatas po kiek svyruoja? 3 metrus? Įdomu ar nuo to galima susirgt jūros liga? Įsivaizduoji – susergi jūros liga būdamas danguje
Įdomu būtų trumpai pagyventi virš debesų…