Mane visuomet stebindavo oras rugsėjo pirmąją. Kad ir kokia lietinga ir šalta būdavo išvakaro, net jei ir lydavo iš ryto – per pačią šventę šviesdavo saulė. Per dvylika metų mokykloje ir 4 universitete neprisimenu rugsėjo pirmosios su skėčiu virš galvos.

Kad ir šiandien. Pusryčiaujant pro langą žvelgiau į lėtai krentančius lašus ir tamsų dangų. Tačiau jau apie 9 ryto lietus liovėsi, o apie 9:45 pro debesėlį nusišypsojo saulutė. Argi ne gamtos sąmokslas?

Taigi keliu kavos puoduką už tokį teigiamą gamtos sąmokslą ir už tuos kurie vėl pradeda mokslo metus. Geros jums šventės ir kantrybės graužiant karčią mokslo šaknį!