Ant lovos susisukęs nedidelis pūkuotas kamuoliukas. Prisėdau šalia, įsijungiau TV, o ranka savaime nusileido paglostyti mūsų augintinės. Paglosčiau nugarą, pakutenau pagurklį, pirštais kelis kartus pervedžiau nosies linija, pašiaušiau prieš plauką ir vėl iš naujo. Kokias 10 minučių švelniai erzinau, o ji tik murkė, nosimi trynėsi į ranką ir nejudėjo nuo lovos. Kantri katė. Trukdau miegoti, o ji nei kanda, nei šnypščia. Kas būtų jei mus taip? Kutentų, plaukus veltų, judintų lovoje? Kiek ilgai ištvertume?

Mes jau pasiruošę žiemos šventėms. O jūs? PS. nė vienas katiniškos giminės atstovas pasipuošimo/pasiruošimo metu nenukentėjo.

Pasigirsiu 🙂 Oficialiai – mano ir sesutės-kambariokės-sugyventinės namuose šiandien atsirado naujas gyventojas. Mažas, švelnus pūkuotas kamuoliukas nekaltomis akytėmis. Gražumėlis! Kol kas galutinai neapsisprendėmė dėl vardo, bet spėju jog natūraliai prigis Pinkė. Gražumėlis yra pusantro mėnesio katytė-panelytė. Neveislinė, nekilminga, paprasta, bet labai miela ir žvali. Juk ne dokumentuose širdies gerumas, ar ne? 🙂 Ėda gerai, jau spėjo „pridirbti” virtuvės kampe ir išlaipioti fotelius bei pakramtyti laidus. Smalsumo įsikūnijimas. Miega irgi gerai. Nufotografuota mieganti Dovilei ant kelių. Dabar jau įsirangiusi ant mano kelių. Bet naktį bandysim priversti miegoti dėžutėje. Lovoje dar tokią sumindytume. O ir šiaip jos spalva pavojinga – ji panaši į kilimą mano kambaryje. Tai dabar teks atidžiai dėlioti kojas…