Prisišlieju prie šaligatvio ir sustoju. Pro šalį kaukdama ir nušviesdama gatvę raudonais blyksniais lekia greitoji. Ne lekia. Nardo. Pro apatiškai antra juosta važiuojančius BMW, Toyota, Dacia ir Lada. Kiekvieną kartą pamačius, jog nutolstantis greitukės vairuotojas spaudžia stabdį bandydamas išsisukti iš dar vieno paiko vairuotojo sudarytos situacijos, nudiegia širdį. Ta sekundė jo maršrute virsta minute. O kokia ji ilga, kai esi kitoje pusėje… Kviesk greitąją!!! Priepuolio ištikto artimoje akyse panika, trūksta oro, mėlsta lūpos. Nesiliaunantys traukuliai ir raminantys žodžiai, kad viskas bus gerai, nes tikrai žinau, kad nieko daugiau ir negaliu padaryti, tik kalbėti ir laukti. Blaškymasis ir sekundžių skaičiavimas. Kur greitoji??? Kodėl taip ilgai??? Sekundės virstančios ilgomis kaip amžinybė minutėmis.…
Išbandyta. Kiaušinių lakavimas nagų laku
Yra dalykų, kuriais nepasitikiu tol, kol pati neišbandau. Kiaušinių marginimas Velykoms yra vienas tokių. Patarimų ir idėjų populiariuose portaluose apstu, o kuomet pradedi bandyti 97% „neįprastų ir išradingų būdų numarginti Velykų kiaušinį“ NEVEIKIA! Oooo, taip! Su kava? Su šilkiniu kaklaraiščiu? Su morkomis? Neveikia, nebent yra kažkokios gudrybės apie kurias močiutės pasakoja tik iš lūpų į lūpas ir tik išrinktosioms anūkėms, o delfi tik gandus atpasakoja be to stebuklingo ingrediento. Todėl perskaičius idėją su nagų laku vėl pažvelgiau skeptiškai, atrodė per paprasta, kad būtų tiesa. Bet visgi, pabandžiau ir ką galiu pasakyti… PAVYKO! Paskutinio vakaro prieš Velykas žaidimo rezultatas: Jei purkštauji, kad lakas, nesveika ant kiaušinio, užbėgu už akių – „lakavau“…
Užgavėnės. Nors ir nebuvo ką varyti, bet varėm!
„Mes žydukai Lietuvos, norim blynų ir kavos“ – jau šį antradienį visuose Lietuvos namuose.
Aš kitur. Pats sau bosas: kaip išlikti motyvuotam bei planuoti darbus?
Jau du metai dirbu namuose, neturiu pikto vadovo ir „pletkarkių“ kolegių. Pati sau bosė. Skamba neblogai?
Naujametinė tradicija, kurią noriu, kad pasivogtum!
Tikros dovanos gyvenime gaunamos netikėtai. Patirtis, jausmai, išgyvenimai, akimirkos. Tai kas pakeičia gyvenimą ir tampa tradicija yra pati didžiausia dovana.
Dainų Žavintoms niekas nekuria
Ištikro negaliu apsispręsti, ar tai, jog per šventę visi kaip susitarę „atsimena“ tą dainą, kurioje minimas svečio vardas, yra privalumas ar trūkumas….
