Gyvenimas yra scena, o mes aktoriai, kaip teigia Salomėja. Ir aš jai pritariu. Kad ir kiek repetuotume savo role vis galime suklysti ir suklupti viduryje kelio – visiems matant. Ir iš neturėjimo kur dėti akių dėl apėmusios gėdos norėsi rėkti ir begti. Visai kaip šiame klipuke: