Aukščiausiai esu gyvenusi 9-ame aukšte, aukščiausiai esu buvusi Vilniaus televizijos bokšte. Nejaučiu aukščio baimės. Bet… kas būtų jei gyvenčiau/dirbčiau kokiame nors priešpaskutiniame žymiojo Dubajaus dangoraižio aukšte? Aišku pro langą atsiveria nerealus vaizdas, galime tai pamatyti ir iš fotoskrydžio nuotraukų. Tačiau ar iš 800m aukščio galėtume atskirti apačioje važiuojančią mašiną nuo šiuklių konteinerio? Ar apskritai matytume tokius daiktus, juk 800 m, tai ne 9 aukštas. Koks jausmas kai kiekvieną dieną matai horizontą?
Kolega, kuris tikrai nėra iš bailiųjų pareiškė, jog norint gyventi tokiame dangoraižyje reikia turėt parašiutą – kad bet kurią akimirką jam pradėjus griūti galėtum iššokti 🙂
Beje, įdomu kaip ten su svyravimu? Mūsų televizijos bokštas juk ar ne po metrą į visas puses svyruoja. Tai beveik tris kart aukštesnis pastatas po kiek svyruoja? 3 metrus? Įdomu ar nuo to galima susirgt jūros liga? Įsivaizduoji – susergi jūros liga būdamas danguje 🙂
Įdomu būtų trumpai pagyventi virš debesų…
