Viskas prasideda dar vaikystėje. Dauguma vaikų neturi paprasčiausio supratimo, kaip teisingai elgtis su pinigais. Vaikams pinigai – tai tik būdas gauti norimų žaislų ir pramogų sau, o ne sunkus tėvų darbas virstantis maistu ir stogu virš galvos. Tie patys vaikai vieną dieną užauga ir tampa netaupumo ir nekontroliuojamo vartojimo pavydžiais. Akcija! Nuolaida! Blizga! Pinigai sklaidomi į kairę ir į dešinę, neskaičiuojant kiek reikia pasilikti pragyvenimui iki kitos algos.
Žinoma, vaikystėje lepina tėvai, nupirkdami vaikui tai ką jis išzyzia, o suaugę tampame išlepinti finansinės sistemos. Bankai išduoda kreditines korteles, išduodamos paskolos, rinką judina greitieji kreditai. Šiuolaikinė karta dilemą kaip nusipirkti automobilį sprendžia kitaip nei mūsų tėvai ar seneliai. Vyresnioji karta nesupranta kaip galima netaupyti. Tik paklausyk kiek tos mūsų močiutės iš savo menkos pensijos sugeba sutaupyti. Tereikia paklausyti kriminalinę kroniką kiek iš jų pavagia ar išvilioja. Dešimtys-šimtai tūkstančių. Žodžiu, senoliai moka taupyti, kaskart atsidėti nuo atlyginimo, pensijos „juodai dienai“. Jaunesnioji karta gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo ir su paskolos gražinimo grafiku po pagalve.
Kyla klausimas kurie gyvena geriau. Greičiausiai visi. Kiekvienas gyvenimo būdas įtakotas tuometinės ar esamos santvarkos turi savų pliusų ir minusų. Mūsų seneliams niekada neskaudėjo galvos dėl to kad reikia gražinti paskolą, bet jie daiktus įsigydavo tik tuomet kai susitaupydavo kiek reikia, o mes imam daiktą dabar ir pamažu už jį mokam. Mes norim visko dabar. Ar tai blogai? Ne. Juk kiekvienas žmogus sprendžia pats – dabar ar vėliau, taupyti ar imti paskolą. Svarbiausia viską daryti su protu ir siekti finansinio išprusimo, kad pinigai neišbyrėtų iš kišenės perdien.
