Čia aš su pižama, garuojančia kava ir susitaršiusiais plaukais. Tik aš ir visiškai atvira. Čia mano namai, mano tvirtovė. Būk svečias – čiupk puodelį kavos ir junkis prie manęs!
Tinklaraščio rašymas įdomus reikalas. Atsiverčiu, paskaitau, parašau, užverčiu. Tarsi dienoraštį. Ir kaskart skaitant senus įrašus suvokiu, kad brač! kaip pasikeičiau. Taip, pasikeičiau labai. Ir šiandien noriu pradėti naują savo dienoraščio etapą. Kodėl? Todėl, kad manau turiu ką pasakyti, nes esu išskirtinė. Juokiesi? Taip, Tu irgi išskirtinis. Visi tokie esame, visi skirtingi, kiekvienas su savo patirtimis ir išgyvenimais, pamokomis ir nuklydimais. Ir kiekvieno gyvenimas savotiškai įdomus.
Štai aš esu intravertė (nedidele apklausa išsiaiškinau, jog puse mano kontaktų net nežino ką reiškia šis žodis).
Esu pradedančioji žygeivė (bent žinai, kas yra pėsčiųjų žygiai?).
Esu laisvai samdoma specialistė, dirbu namuose (ar žinai, kaip atsispirti pagundai prigulti, kai laukia 137 neperskaityti el.laiškai?).
Turiu tikslą užlipti ant kiekvieno Lietuvos piliakalnio ir jį nufotografuoti (jų per 1000).
Ir dar yra bent 107 priežastys, kodėl aš turiu užfiksuoti savo mintis šioje erdvėje. Tad ir pradedu! 🙂
