Ištikro negaliu apsispręsti, ar tai, jog per šventę visi kaip susitarę „atsimena“ tą dainą, kurioje minimas svečio vardas, yra privalumas ar trūkumas….

Cituojant draugo kolegos žodžius, dainas kuria ne Žavintoms. Pasiusk, Martynai, bet Žavintos dėl to ne ką prastesnės! 🙂

Taip, Žavintoms dainų nekuria, taip kaip Jolantom, Elizom, Leilom, Marijom, Viktorijom ar Kristinom. Sumautas gyvenimas, ar ne? 😀 Tikrai ne! Mane netgi apima pasitenkinimas, kuomet einant pro suvenyrų kioskus ant puodelių, lėkštučių, šaukštelių, rankšluostukų nematau savo vardo. Laimei, dar nespėjo nuvalkioti. O ir greičiausiai nebuvo kada, nes tai vis dar gana retas vardas. Anot vardų statistikos, vardas Žavinta registruotas vos 174 kartus (dar neįtraukta 2014 metų statistika). Pirmą kartą registruotas 1966 metais, o daugiausia, net 12 mergaičių, tokiu vardu registruota 1972 metais. Taigi, mūsų nėra tiek jau daug 🙂

Iš ties malonu, kuomet susipažinus su nauju žmogumi bent keliais žodžiais yra užsimenama, jog pirmą kartą girdi tokį vardą arba, kad vardas labai gražus. Paglosto širdį 🙂 Netgi ko gero labiau, nei sukurta daina Žavintai 😛