Su drauge esame išvedusios teoriją, jog mūsų karta yra tiek įpratusi sėdėti namuose arba vaikščioti pridususiomis miestų gatvėmis, jog patekus į tikrai gryną orą(prie jūros, miške), mūsų organizmas neištveria oro permainos ir patiria į apsinuodijimą panašius simptomus. Mums tai galioja. Pabuvus ilgiau gryname ore pradeda skaudėti galvą, apima nuovargis. Tačiau vis tiek save „nuodijame‘ kada tik pasitaiko proga. Štai ir šį sekmadienį patraukiau į žygį. Pasitaikė graži diena, tad nuvykau iki Girulių. O iš ten, pėstute per kopas, takus, miško takelius ir brūzgynus iki Klaipėdos molo. Jei tikėti žemėlapius tai maždaug 4 km su trupučiu. Tačiau kadangi kelias nebuvo tiesus, o kreivas šleivas, per kopas, kalnelius ir pan., tai gali…
Orą šildome traukiniais
Kai namuose pernelyg ilgai palieku atidarytą langą žiemos metu, mama pyksta „tai bene lauką bandai sušildyti?“. Panaši mintis kilo šiandien važiuojant Lietuvos Geležinkelio traukiniais. Traukinio viduje man įsėdus ties Šiauliais buvo +26,8(prie Klp buvo +25,2). Kaip gerą vasarą. Būtų visai šaunu jei dar ir oro būtų, tačiau oro įleidžiama tik tiek kiek atsidaro durys stotelėse ir tai jis vagono galo nepasiekia. Truputėlį nekoks jausmas. Va atidarytų karts nuo karto langelį, tai mes ir oro gautume, ir lauke gal orą pašildytume bent nuo -3 iki -2,5 🙂 Et, močiutė sako jog šiluma kaulų nelaužo, tad pasimėgausiu ta šiluma kol galima, bandydama nesigraužti dėl pabrangusio bilieto paploninusio studentišką piniginę papildomais 2,30Lt. Visgi…