Kuomet medžiai pasipuošia gražiomis auksinėmis, geltonomis, raudonomis spalvomis, malonu išeiti į lauką apsisukus šiltu spalvotu šaliu ir praeiti po parką girdint tik lapų šiurenimą po kojom. Dar malonu kai vėsų rudens pavakarį delną šildo kito žmogaus delnas. Kuomet gali klausytis lapų šiurenimo, pavienių žvirblių čirpimo ir vienas kito alsavimo. Ruduo alsuoja meilė. Net galbūt labiau nei pavasaris. Juk ruduo yra tas laikas kai darosi vėsu ir daug maloniau parke sedėti ne metro atstumu vienas nuo kito, o susiglaudus. Kai norisi žmogaus šalia, kai norisi šilumos… Beje, ruduo kol neprasdėjo lietūs yra tas laikas, ta paskutinė galimybė pakviesti mylimąjį į pasimatymą gamtoje. Tiesiog – pasivaikščioti šiūrenant lapams po kojom. Juk tai…
Sąmokslas rugsėjo 1-аjai
Mane visuomet stebindavo oras rugsėjo pirmąją. Kad ir kokia lietinga ir šalta būdavo išvakaro, net jei ir lydavo iš ryto – per pačią šventę šviesdavo saulė. Per dvylika metų mokykloje ir 4 universitete neprisimenu rugsėjo pirmosios su skėčiu virš galvos. Kad ir šiandien. Pusryčiaujant pro langą žvelgiau į lėtai krentančius lašus ir tamsų dangų. Tačiau jau apie 9 ryto lietus liovėsi, o apie 9:45 pro debesėlį nusišypsojo saulutė. Argi ne gamtos sąmokslas? Taigi keliu kavos puoduką už tokį teigiamą gamtos sąmokslą ir už tuos kurie vėl pradeda mokslo metus. Geros jums šventės ir kantrybės graužiant karčią mokslo šaknį!