Kuomet medžiai pasipuošia gražiomis auksinėmis, geltonomis, raudonomis spalvomis, malonu išeiti į lauką apsisukus šiltu spalvotu šaliu ir praeiti po parką girdint tik lapų šiurenimą po kojom. Dar malonu kai vėsų rudens pavakarį delną šildo kito žmogaus delnas. Kuomet gali klausytis lapų šiurenimo, pavienių žvirblių čirpimo ir vienas kito alsavimo. Ruduo alsuoja meilė. Net galbūt labiau nei pavasaris. Juk ruduo yra tas laikas kai darosi vėsu ir daug maloniau parke sedėti ne metro atstumu vienas nuo kito, o susiglaudus. Kai norisi žmogaus šalia, kai norisi šilumos…
Beje, ruduo kol neprasdėjo lietūs yra tas laikas, ta paskutinė galimybė pakviesti mylimąjį į pasimatymą gamtoje. Tiesiog – pasivaikščioti šiūrenant lapams po kojom. Juk tai taip romantiška…
