Yra dalykų, kuriais nepasitikiu tol, kol pati neišbandau. Kiaušinių marginimas Velykoms yra vienas tokių. Patarimų ir idėjų populiariuose portaluose apstu, o kuomet pradedi bandyti 97% „neįprastų ir išradingų būdų numarginti Velykų kiaušinį“ NEVEIKIA! Oooo, taip! Su kava? Su šilkiniu kaklaraiščiu? Su morkomis? Neveikia, nebent yra kažkokios gudrybės apie kurias močiutės pasakoja tik iš lūpų į lūpas ir tik išrinktosioms anūkėms, o delfi tik gandus atpasakoja be to stebuklingo ingrediento. Todėl perskaičius idėją su nagų laku vėl pažvelgiau skeptiškai, atrodė per paprasta, kad būtų tiesa. Bet visgi, pabandžiau ir ką galiu pasakyti… PAVYKO! Paskutinio vakaro prieš Velykas žaidimo rezultatas: Jei purkštauji, kad lakas, nesveika ant kiaušinio, užbėgu už akių – „lakavau“…
Kalėdų ypatumai
Kalėdos – šeimos šventė. Visuomet taip maniau, net kai ir išaugau iš tikėjimo Kalėdų seneliu amžiaus. Mūsų šeimoje žiemos šventės nėra sureikšminamos, bet tam tikros tradicijos yra. Per Kūčias pas senelius, nes tokį vakarą norisi tik ramiai pasėdėti. Kalėdas leidžiame su jaunesne giminės karta – mano tetomis, dėdėmis ir pusseserėmis, pusbroliais. Kad būtų linksmiau. Man nesuprantama kaip Kalėdos gali būti ne su šeima ir giminėmis. Pasveikinus vieną pažįstamą ir paklausus kaip šventės, gavau atsakymą „su draugais pagėrėm, tai dabar bloga“. Sutinku, jog antrą Kalėdų dieną gali susitikti su draugais, bet pirmąją ir dar taip nusigerti jog bloga? Pasijutau kaip Andrius. Ar aš čia jau tokia senamadiška? Antrąją Kalėdų dieną jau…
Su šventėmis!
Kalėdos – tai stebuklų metas, kai žvaigždės pildo troškimus, kai orai būna mums pavaldūs Ir džiaugsmas užgožia vargus… Su šventėmis mieli draugai! Nuoširdžiai jūsų – Žavinta.