Kokia pirma mintis atėjo į galvą perskaičiuos žodį savanoris? Galiu lažintis, jog pusėj skaitančiųjų „savanoris“ asocijuojasi su „kariu savanoriu“. Ištikrųjų savanoris yra terminas apibūdinantis žmogų, laisva valia atliekantį visuomenei naudingą darbą ir neimantį už tai jokio atlygio. Kitaip – tai veiklus žmogus.
O dabar pažvelkime visai kita kryptimi. Ką veikia bedarbiai? Na? Jūsų atsakymas tikriausiai bus kažkas panašaus į „bedarbis nieko neveikia, ištisą dieną drybso prie televizoriaus, iš namų išeina tik išnešti šiukšlių(ne visada) arba nusipirkti alaus“.
O dabar pagalvokime, ar tikrai nėra ką veikti bedarbiui? Ogi yra. Sutinku, kad kartais nelengva susirasti darbą, tai užtrunka. Bet kol dar nepradėjai dirbti, gali užsiimti kita veikla – savanoryste. Daugelis socialinių organizacijų mielai priima savanorius, padedančius atlikti kasdienines, nesudėtingas užduotis.
Kodėl geriau būti savanoriu nei bedarbiu? Kas skamba geriau atėjus į darbo interviu ir išgirdus klausimą „ką veikėte paskutinius tris mėnesius?“:
1) Nieko(auginau pilvą ant alaus mielių)
ar
2) Užsiėmiau visuomenine veikla. Socialinėje organizacijoje „Plunksnelė“ padėjau tvarkyti dokumentus, padėjau kurti informacinius lankstinukus ir pan.
Žmogus gali jaustis pilnavertis ir laimingas tik tuomet, kuomet gali būti naudingas kitam. Bedarbystė neturėtų pasiglemžti žmogaus ir sunaikinti jo dvasios. Buvimas tarp žmonių neleidžia liūdėti, griaužtis ir net suteikia šansą išmokti kažko naujo.
Ir pabaigai vienas įdomus faktas. Tikriausiai visi esate girdėję apie Amerikos turtuolių(vyrų) klubus. Viena iš įstojimo į klubą sąlygų yra tai kad turtuolio žmona privalo tapti savanore ir kažkiek laiko per mėnesį skirti socialinei savanorystei. Kuo bjauresne(charakteriu), labiau pasikėlusi ta žmonelė, tuo bjauresnes užduotis klubas jai skiria(na, pvz senelių namuose prausti senukus ir valyti jų š…).
Mintys ir idėja pastebėta per Martino Žalkausko(NVO informacijos ir paramos centras) kalbą „Savanorystė ir jos principai“ viename seminare.
