Pirmą kart gyvenime laikiau rankose ryškiai geltonai – kakavinį kukurūzinį žaltį! Apskritai pirmą kart laikiau gyvačių šeimos atstovą rankose. Įdomus jausmas. Tvirta, slidi oda, kai juda – jauti mažyčiame kūne slypinčią jėgą. Patiko.
Ne, nebuvau zoologijos sode ar pas gyvačių augintoją. Nors pas pastarąjį norėčiau(laukiu kvietimo). Šį savaitgalį mano gimtuosiuose Šiauliuose, PC „Saulės miestas” svečiavosi Kauno zoologijos sodo ir Šiaulių jaunųjų gamtininkų centro egzotiniai gyventojai. Pakankamai daug jų – įdomių, smalsių, besislepiančių, besimėgaujančių dėmesiu.
Dėmesio netrūko kukurūziniam žalčiui, kuris mielai rangėsi rankose. Jį prižiūrinti mergina sakė, jog jis įsivaizduoja jog mūsų rankos – tai šakos, tad ir rangosi aplink jas. Visi guodė dar visai jaunutį krokodilą kaimaną, kuris ilgėjosi namuose(Šiaulių jaunųjų gamtininkų stotyje) paliktos savo draugės. Susižavėjimą kėlė žalioji iguana, kuri tik akių mirksėjimu išsidavė jog nemiega – buvo labai rami ir nejudėdama pozavo. Ne ką mažiau susidomėjimo sulaukė ir virtuvės šeimininkių siaubas – amerikiniai tarakonai, kurie pasigardžiuodami dorojo didelį gabalą torto. Taip pat stebino papūgėlės, kurių narveliuose buvo veidrodukai – pasirodo jos irgi mėgsta pasipuikuoti prieš veidrodį.
Smagiai praleidau gerą valandą tūpčiodama aplink terariumus, narvelius ir stebėdama nematytus gyvūnus. Taip pat buvo smalsu stebėti žmonių, o ypač vaikų reakcijas į gyvates: „Mamaaaa, duok ranką – ta gyvatė į mane žiūri!” 🙂
