Internetas geras daiktas. Tai informacijos šaltinis, darbo įrankis ir pramoga. Deja, ne visi žino kad tai naudingas daiktas….
Šiandien kalbėjausi su drauge iš Albanijos apie interneto panaudojimą besimokant. Ji papasakojo apie vieną savo internetinių pokalbių su buvusiu klasioku. Pokalbio turinys buvo maždaug toks:
Jis: „o tu visą laiką šiandien ir žaidi prie kompo?“
Ji: „ne, mokausi“.
Jis: „melagė, ką prie kompo gali mokytis? Gal kaip kortikėm žaist?“
Ji: „ne, rašau projektą, internete ieškau informacijos, reikia daug parašyti“
Jis: „bene internete tokių dalykų būna? Man reikia dabar parašyt vieną darbą apie tiltų konstrukcijas, bet velnias, visos knygos senos“
Ji: „internete paieškok“
Jis: „eik tu, nekalbėk nesąmonių, kas internete apie tiltų konstrukcijos ypatybes rašys?“
O ji tuo metu įvedė į google atitinkamus raktažodžius ir nusiuntė jam keletą linkų į tinklalapius su vaikinukui reikalinga informacija.
Jis: “eina sau! čia juk mano diplominio tema….”
Tokiu būdu vaikinas atrado internetą. Prieš tai internetą naudojo tik facebook, el.pašto tikrinimuosi, skype ir žaidimams.
Ir kas blogiausia, kad tokių žmonių tikrai yra ne vienas. Ir ne tik Albanijoje ar Afrikoje, bet ir Lietuvoje. Studentai graužia šimtmečio senumo knygas, net nenujausdami jog visai šalia, beveik ranka pasiekiamas toks galingas informacijos šaltinis – internetas….
