Jei esate tiek užsiknisę savo dabartiniame darbe ir esate tik per plauką nuo pareiškimo atleisti padėjimo ant šefo stalo, palaukite… rudens. Arba atostogų.
Rimtai! Nėra nieko baisesnio kaip būti amžinai neužsidirbus atostogų. Kaip pvz. buvo man. Neskaitant to kad dirbu nuo 18-os, tačiau pagrindinius darbus laikau tik po universiteto baigimo. Žodžiu į pirmąjį priimta birželio 15 d., antrąjį birželio 4 d., trečiąjį balandžio 1 d. Visi pavasarį-vasaros pradžioje. Pradedi dirbti ir žinai, kad atostogų tą vasarą jau neturėsi. Tik kitais metais. Skaudu matyti iš Turkijos, Graikijos, Italijos grįžtančius kolegas, kai tu turi arti be atostogų planavimo.
Todėl šiemet iš tikro džiaugiuosi pagaliau susidėliojus atostogų planus anksčiau nei pakeičiau darbą ir naglai išėjau atostogų. Savaitė Bulgarijoje prie Juodosios jūros buvo pirmos mano tikros atostogos po tų vaikystės atostogų kai su šeima važiuodavome į Šventają su kelialapiais 10-čiai dienų…
