Anekdotinės situacijos dažniausiai nėra sugalvotos ar išrastos. Jos tiesiog atsitinka ir vėliau pasakojamos iš lūpų į lūpas. Vakarykščio pasisėdėjimo pas pusbrolį metu vien mūsų gyvenimo istorijų pakako prisijuokti iki pilvo skaudėjimo. O šis rytas padovanojo dar vieną anekdotą.
Taigi po pasisėdėjimo grįžau namo vėlokai, net neiškart nuėjau miegoti, nes žinot, paštas, skype, FB… Lūžau mirtinai. Pažadina rakto sukamo spynoje garsas… Gyvenu viena, tad niekas teoriškai neturi eiti pas mane į namus kaip į savus. Miegai išsilaksto iškart, puolu prie durų, gal vagis, gal girtas kaimynas sumaišė butus, bet tada kodėl jam atsirakino durys?… O ten nieko nenutuokiantis vargšas vyrukas laikantis rankose mano buto raktus ir norintis įeiti į vidų. Pora sekundžių žiūrim vienas į kitą ir nesuprantam kas vyksta, prasideda nerišlus pokalbis. Jis nesupranta ką aš čia veikiu, aš kodėl jis braunasi. Jei būčiau labiau atsibudusi, tai būtų panika ir klyksmas – stoviu su chalatu visa užsimiegojusi prieš kažkokį nepažįstamą vyrą…
Visgi pasirodo jis gavo raktus iš mano nuomojamo buto šeimininko, kad sutvarkytų būtą (butas po remonto, reikia atlikti tam tikrus valymo ir tvarkymo darbus), tik šeimininkas PAMIRŠO, jog bute aš jau gyvenu visą savaitę. Susikalbėjus buvo gardaus juoko. Šeimininkas vėliau pats atvykęs pripažino, jog apie mane tiesiog pamiršo 🙂
