Ką tik parbėgau iš pajūrio. Geras oras nuo pat ryto vertė kuo greičiau sutvarkyti skubius reikalus, kad tik galėčiau bent valandikei išlėkti į pajūrį. Taigi po dvyliktos jau gulėjau įsiraususi kopose ir su drauge plepėdamos apie gyvenimo prasmę valgėme jogurtą.
Gyvenimas Klaipėdoje turi šį privalumą, kad gali bet kada per 15 min atsidurti pajūrį. Nereikia nieko planuoti, važiuoti kelias valandas. Gali tai padaryti eksprontu, kaip ir šiandien. Keista, bet klaipėdiečiai taip nedaro, jiems jūra kažkoks paprastas dalykas, kuris niekur nepabėgs ir jų manymu nėra čia ko pulti prie jos vos tik diena pasitaiko gražesnė… O juk tokią gražią dieną kaip šiandien nuodėmė sėdėti namie. Salomėja kaip supratau irgi taip mano.
O prie jūros tokiu metu galima rasti daug įdomybių. Pavyzdžiui, šio upelio nesu pačiusi per tris savo gyvenimo metus Klaipėdoje, nors pajūriu nuo Girulių iki molo esu ėjusi ne kartą. Tad įtariu jis „pavasarinukas”, vasarą jo neliks:

O štai čia “ežeras” vidury kopų:



