Mėgstu dienas, kai iš vakaro nieko nepriplanuoji, kai nėra jokių susitarimų, kai gali sakyti jog rytoj nedarysiu nieko, arba darysiu tai ką tą akimirką sugalvosiu. Šiandien būtent buvo tokia diena.
Atsibudau 13:35. Vos mobiliako iš rankų neišmečiau pamačiusi laiką. Buvo geras miegas 🙂 Jaučiausi laaaabai gerai išsimiegojusi. Super lengvi pusrytėliai, padūkimas su katinu, muzikos pasiklausimas – gera dienos pradžia. Tuomet su sesute-kambarioke nusprendėm pasinaudoti savaitgaliu ir nueiti į mūsų mėgstamą Friedricho pasažą suvalgyti po picą. Friedrichas mane traukia daug kuo – jaukia aplinka, skaniu maistu ir geru aptarnavimu. O ir kainos nesikandžioja (išskyrus restoraną, kur Viduržemio jūros gėrybės ir kepsniai ne mano studentiškai kišenei). O šiandien Friedrichas mane vėl nustebino. Kol laukėme picos, mus pavaišino imbieriniu gėrimu. „Kad nesirgtumėte“, besišypsodama tarė padavėja. O išeinant dar gavome citriną. Rūpinasi mumis 🙂 Friedricho pasažas vėl nuo manęs gauna riebų pliusą.
Po sočių pietų nesinorėjo iškart namo, tai patraukėmė siauromis senamiesčio gatvelėmis. Ir netyčia išgirdome kažkokį šurmulį. Pasirodo(visai buvau pamiršusi), jog šiandien Klaipėdoje įžiebiama eglutė. O žmonių kiek! Visi tie raginimai nedalyvauti masiniuose renginiuose dėl gripo pavojaus tikrai neveikia.
Pakilios nuotaikos ir pasitrynus tarp linksmai nusiteikusių žmonių dar labiau nesinorėjo namo, tad aplankiau netoliese gyvenančią draugę. Šioji dar kaip tik buvo sausainių prikepusi pagal Forelles receptą. Skanuliai! Ir štai parvykau namo – patenkinta gyvenimu, patenkinta maloniai ir nerūpestingai prabėgusia diena su gerai žmonėmis. Ką veiksiu rytoj? Neplanuoju – nes geri dalykai atsitinka neplanuoti.
Foto iš ve.lt
