Prisimenu, kai pavasarį spjaudžiausi dėl persukto laiko. Dabar tai džiugina, nes atsikėliau anksti ir išsimiegojusi. Tai suprantama, nes atsikėliau viena valanda vėliau(jei žiūrint pagal seną laiką), o anksti pagal naują laiką. Begerdama kavutę suvokiau, jog mano pasitenkinimas suprantamas – juk jei pykau persukus laikrodžio rodykles į priekį, tai natūralu jog esu patenkinta kai laikas sugrįžo į senas vėžes…

Beje, sumaištis galvoje vis tiek atsiranda kai vieni laikrodžiai laiką atsinaujina patys(kaip kompiuteriai), o kitus turi persukinėti. O dar jei radijuje užsimiegojęs veikėjas pasako keistą laiką, tai ir sutrinki…