Keliavome dviese su drauge autobusu. Kelionė autobusu aišku užtrunka, bet pamatėm daugiau nei lektuvu, išėjo pigiau ir turime daugiau dienų praleistų grynai Belgijoje(lėktuvo tvarkaraštis mums buvo labai nepatogus).
Keliavome per Lenkija, Vokietiją ir Olandiją. Per Lenkiją važiavome naktį, tad aš saldžiai miegojau ir nieko nemačiau. Tačiau kol nemiegojau tai jaučiau labai prastą kelią po autobuso ratais. Žinoma, kadangi ten ne greitkelis, tai tikėtis gero kelio būtų kvaila…

Vokietija.
Ryte vos pabudus įvažiavome į Vokietiją. Važiavom greitkeliu, kelias labai geras, jautėsi po Lenkijos labai gerai. Apskritai kadangi esu mėgėja paspoksoti pro langą, tai buvau nustebinta taip gerai sutvarkytos kelių infrastruktūros. Į Olandija nusigavom nė karto neišsukę iš greitkelio. Mane išpradžių nervino Vokietijoje tvoros-sienos palei greitkelį, ypač tos kur aklinai dengė pakelės vaizdus nuo mano akių. Tačiau gerai pagalvojus tos sienos apsaugo ir mašinas ir žmones. Kiek teko matyti aklinos sienos, daug kur netgi mūrines, yra padarytos tose vietose kur kelias yra pakilęs virš žemės lygio. Kas yra geriau: atsitrenkti į tokią sieną ar kristi žemyn kokius 20-30 metrų? Manau atsitrenkus į sieną bus mažiau pasekmių. Beto tokios sienos leidžia daryti greitkelius šalia miesto teritorijos ar netgi pačioje miesto teritorijoje. Siena apsaugo nuo netikėto vaikų, šunų, kačių ar tiesiog kvailų žmonių iššokimo į važiuojamąją dalį,o taip pat siena apsaugo gyventojus nuo triukšmo ir užteršimo.

Dar užkliuvo vėjo jėgainės. Jų tikrai daug pakelėse. Matyt pasiteisno jei jų tiek daug pristatė. O Lietuvoje tik prie Palangos esu mačius. Taigi vokiečiai pasirodo tikrai rūpinasi alternatyviais energijos šaltiniais. Beje, važiuojant pro pramoninius rajonus matėsi daug šiukšlių rūšiavimo vietų. Kiek kažkada anksčiau yra pasakoję draugai vokiečiai, Vokietijoje nėra tokio dalyko kaip savartynas. Visos šiukšlės yra rūšiuojamos, paskui perdirbamos arba naikinamos(kaip suprantu sudeginamos, arba talpinamos į kažkokius mini savartynus).

Olandija.
Kai pasitaikys proga kitą kartą, važiuosiu į Olandiją. Bent jau Utrechtas, Amsterdamas ir Roterdamas paliko labai gerą įspūdį. Kadangi ten jau sustojome išleisti keliautojų, tai autobusas įvažiavo ir į pačius miestus, tad buvo į ką akis paganyti. Keliai geri, greitkeliai sutvarkyti, kaip ir Vokietijoje greitkelius saugojo tvoros-sienos ir buvo daug vėjo jėgainių. Patys miestai išraižyti kanalų, tad daug tiltų. Buvo įdomu matyti kanaluose pastatytus namelius ant vandens. Iki jų net elektra atvesta. Ir žmonės ten gana gražiai gyvena. Labai nustebino palyginti mažai automobilių gatvėse. Pasirodo olandai labiau linkę važinėtis dviračiais, nei automobiliais. Kad jūs matytumete dviračių stovėjimo aikšteles! Jų ten tiek daug, kad atrodo jog surasti savąjį dviratį nėra šansų. Beje, kažkaip atkreipiau dėmesį į šviesoforus, kurie tuir daugiau lempučių šonuose. Gaila nebuvo kas galėtų paaiškinti ką jos reiškia. Pastatai taipogi labai gražūs. Verslo rajonuose pastatai naujoviški, daug stiklo ir gražių formų. Gyvenamuose rajonuose namukai jaukūs, nedidukai ir gražūs. Paliko tikrai gražų įspūdį, norėjosi daugiau laiko ten praleisti, taigi teks mąstyti kada važiuosiu ten.
Olandijoj apturėjom ir pirmąjį rimtesnį nuotykį autobusu. Vairuotojas norėjo pasukti, tačiau sankryža pasirodė nesutverat autobusų apsisukinėjimams. Taičiau vairuotojas nepasidavė ir vis tikėjosi pasukti į tą norimą gatvėlę. Apsukom ratą, pabandė suktis iš kitos pusės. Rezultatas tas pats. Buvo įdomu stebėti kaip jis sukinėjasi, o kelio ženklai grėsmingai artėja prie autobuso langų. O nustebino vairuotojų tolerancija. Mūsų autobusas užkišo eismą toje gatvėje, tačiau nei vienas nepypino, o pėstieji netgi prižiūrėja kad ženklų nenuneštume ir reguliavo vairuotojui kaip sukti. Visgi įsukti nepavyko, teko važiuoti ratą aplink ir įvažiuoti į norimą gatvę iš kitos pusės.

Belgija.
Šeštadienį vakare jau buvome Belgijoje. Mūsų galutinis sustojimas buvo Briuselis. Daug žmonių važiavo toliau iki Londono, bet man jau nelabai suvokiamos priežastys pastumėjusios žmones ryžtis beveik dviejų parų kelionei autobusu. Man paros jau buvo per akis. Taigi Briuselį pasiekėme jau beveik sutemus, tad pamatėme dalį naktinio Briuselio. Miestas begaliniai didelis, bet gražus. Kadangi draugė pas kurią apsitojome gyvena beveik pačiame centre, tai kiek šeštadienį užmačiau tai miestas dvelkia senove(gražiąja ir gerąja prasme). Bet apie patį Briuselį kitą kartą 😉 Beje, nuotraukoje vaizdas pro draugės buto langą.