Pirmieji įspūdžiai iš pirmųjų gyvenimo dienų Briuselyje.
Turgus
Briuselyje buvome šeštadienio vakare, tad laikas iki ryto buvo skirtas plepėjimui su senai matyta drauge ir miegui. Sekmadienio ryte išsiruošėmė į turgų. Turgus pakankamai didelis, daug vaisių, daržovių, maisto produktų, drabužių. Na kaip ir įprasta turgui. Daugiausia prekeivių mano spėjimu buvo arabai ir turkai. Visi atrodo nutilę numirs, visi vis ką nors kalba, ar net dainuoja. Tad visas turgus paskendęs savotiškame triukšme. Pasirinkimas didelis, kainos pakankamai pigios. Du vidutinio dydžio kopūstus nusipirkome už 1 eurą, o šviežių braškių dėžutė kainavo 2 eurus. Mano bendrakeleivei didžiausią įspūdį paliko mandarinai su šakelėm ir lapeliais, kuriuos ji matė pirmą kartą. Nors ir aš neprisimenu mūsų parduotuvėse mačiusi pardavinėjamus su lapeliais.
Žmonės.
Briuselis tikra tautų mišrainė. Gatvėse galima pamatyti visas vaivorykštės spalvas – nuo baltaodžio iki anglies juodumo, nuo švelnaus šokolado iki geltonos. Kalbų taip pat išgirsi įvairiausių. Visgi daugiausia kalbama prancūziškai. Kiek supratau iš vietinių, vokiškai labiau kalba rytinė Belgijos dalis, olandiškai šiaurinė, o Briuselis ir vidurio Belgija prancūziškai. Visgi problemų dėl kalbos neiškilo – yra pakankamai suprantančių angliškai, o jei ir nesupranta tai stengiasi parodyti ženklais ar kitaip, bet neignoruoja. Beje, gatvėse visuomet pilna žmonių, tad beveik bet kuriuo paros metu nesijauti vienišas.
Transportas.
Pirmą kartą gyvenime važiavau tramvajumi ir metro. Patį pirmą kartą įsėdus į tramvajų buvau sužavėta jo įsibėgėjimo greičio. Juda greitai ir stabiliai, o ir susisiekimas jais palyginti paprastas.
Vairuotojai mieste tolerantiški. Net jei užsižiopsojus pereisiu gatvę per raudoną, niekas nepypina ir nekeikia. Susidarė įspūdis, jog vairuotojai rūpinasi pėsčiaisiais daug labiau nei kaip greičiau pervažiuoti per miestą.
Aptarnavimas.
Kavinėse, parduotuvėse visi sveikinasi vos tik įėjus, pasiteirauja ar reikia pagalbos. Bet taip neįkyriai, maloniai. Pradėjus kalbėti angliškai pasiteirauja iš kur atvykę, pasako pora komentarų apie Lietuvą arba užduoda kokį klausimą. Žodžiu parodo dėmesį. Labai maloniai nuteikia. Beje, nustebino jog arbatpinigių palikti neprivaloma.
Nacionaliniai atributai ir maistas.
Kai man pasakė jog belgų nacionalinis patiekalas bulvitės fri ir vafliai lūžau juoku. Tačiau pažvelgus į mieste esančias parduotuvytes susidaro vaizdas jog taip ir yra. Vaflių(tokių karštų kaip Palangoj vasarą prekiauja) ir bulvyčių fri galima rasti ant kiekvieno kampo. Beje, jei manėte jog bulvytes fri sugalvojo prancūzai – klystate, tai belgų išmonė. Apskritai kalbant apie maistą, tai mieste ryškiai vyrauja greito maisto restoranai ir tarptautinė virtuvė – graikų, japonų, kinų, rusų ir dar n įvairiausių.
Kas nežinojo – belgai garsūs savo šokoladu, alumi ir sūriais. O dar labai didžiuojasi savo komiksais. Taigi komiksų parduotuvių pilna. Net komiksų muziejų turi.