Briuselyje buvo trys vietos kurias mirtinai norėjau aplankyti: Natural History Museum, Atomium ir Mini Europe. Deja Mini Europe buvo uždaryta ir atsidarė tik šeštadienį kai mes jau turėjom išvažiuoti. Bet visgi ją pamačiau per Atomium langą iš viršaus.

Natural History Museum tai modernus ir didelis muziejus kuriame skirtingose salėse eksponuojami įvairiausių laikotarpių gyvūnų iškamšos, skeletais, vaizduojami vystimosi etapai, rodomi trupi aiškinamieji filmukai. Įspūdingiausia buvo dinozaurų galerija, kur dinozauro skeletas vos ne kaip gyvenamasis namas. Įspūdinga. O žiauriausia – mano fotoaparato baterija mirė prieš pat įeinant į dinozaurų salę. Vos ne prasikeikiau.

Atomium tai atomo formos pastatas, kuriam kaip ne keista jau 50 metų. Kažkaip galvojau jog tokiam iš pažiūros moderniam dalykui nedaugiau 15 metų, bet kai pradėjau rimčiau domėtis, buvau nustebinta. Ir ištikrųjų įžengus į vidų gali justi tam tikrose vietose kad tai tikrai senas pastatas. Vaizdas iš viršutinio „burbulo“ atsiveria gražus panoraminis vaizdas, kaip Vilniaus pro TV bokštą ar Klaipėdos pro 21a. Beje, pastato aukštis yra 102m, tad tai yra žemiau nei 165m aukštyje Vilniaus TV bokšto kavinė, o tai reiškia, jog tikrai neaprėpia viso miesto vaizdo. Tačiau pastatas ne tam ir buvo sukurtas.

Aišku yra ir daugiau ką apžiūrėti Briuselyje, bet kažkaip netraukė lakstymas ir planavimas ką čia veikti. Leidomės pasroviui. Kadangi gyvenome pačiame centre, senamiestyje, tad bet kada išėjusios pasivaikščioti aptikdavome vis ką nors įdomaus. Tai į kokią bažnyčią užsukam, tai „sisiojantį berniuką“ aptinkam, tai į „turistų spąstus“ patenkam. Spąstai turistams čia pora siaurų gatvelių kuriose vien tik restoranai ir kavinės. Ir jau pavakaryje prie kiekvienos iš jų durų stovi po baltu kostiumu apsirengusį žavų vaikinuką kuris maloniu balsu vilioja prisėsti prie staliuko ir pasimėgauti desertu.

Kalbant apie naktinį Briuselį, būtina aplankyti barą kuris didžiuojasi siūlydamas 2000 alaus rūšių. Ten beje pirmą kartą gėriau absento. Taip pat ragavau kokosų, bananų ir vyšnių skonio alaus. Atvirai, man tai pasirodė kaip neitin skanus sidras, kažkoks išsigimusio skonio alus. Šiaip skanu, bet kaip nori taip, bet man atvykus iš alaus šalies, tai nepasirodė panašu į alų.