Ar yra tekę jaustis lyg darytum kažką blogo, nors ištikrųjų nieko tokio nedarai? Tai va aš pasijutau.
Mėgstu Gubernijos Duonos girą. Bet tik stikliniame butelyje, nes plasmasiniame kitoks skonis(ar bent jau man taip atrodo). Taigi su drauge vaikštinėjant ištroškome ir užsukusios į parduotuvę nusipirkome atsigerti. Ji sulčių, aš tos mano mėgstamos giros. Nuėjusios į šalia esantį mini parkelį, susėdusios ant suolelio malšinome troškulį ir stebėjome tingius balandžius. O mus stebėjo praeiviai. Ypač mane. Nes visi buvo įsitikinę ir pasipiktinę jog aš neturėdama jokios savigarbos ir gėdos jausmo maukiu ALŲ viešoje vietoje, kur mamytės stumdo vėžimėlius su savo atžalomis. Pasijutau nejaukiai varstoma bobučių žvilgsnių vien dėl to kad geriu girą iš tokio butelio kaip alaus. Net porą komentarų išgirdau. Aišku pamatę butelio etiketę kai kurie susigėsdavo, kiti šyptelėdavo.

Antras nuotykis prasidėjo parduotuvėje. Ant butelio yra ženklelis „Depozitas“, tai reiškia mokėdama už girą aš sumokėjau depozitą už butelį(tarą) ir gražinusi butelį galiu atsiimti tą depozitą. Taigi nunešiau butelį į tą pačią parduotuvę kur pirkau. Deja butelio nepriėmė. Atseit žalias, be to nuo giros, tokių nepriima. Pasakymas jog ant butelio ženklas „Depozitas“ rodo jog butelis turi būti priimtas, nebuvo išgirstas… Likau nesupratusi, o kadangi neturėjau laiko eiti į kitą parduotuvę ar kur kitur padėti butelį, tai jis atsidūrė šiukšlių dėžėje. O va paskui per tokias žioplas pardavėjas ir skaitome tokius straipsnius kaip „Gamintojai spėlioja, kur dingsta dalis butelių“.