Jei kafomanai turėtų brolijos žiedą, jis atrodytų greičiausiai taip:

Jau Kalėdine nuotaika pasipuošęs Algiukas apšvietė jog šiandien Tarptautinė tualetų diena. Pasižiūriu day.lt – akurat! Na tai su švente! Teigiama jog šią dieną reiktų paminėti susitvarkant tualetus. Kaip teigia žiauri statistika, 40 % pasaulio gyventojų neturi standartinių sanitarinių patogumų, o tai reiškia naudojasi lauko tualetu arba apskritai varo po savim. Baisu. Man kaip miesto ir asfalto vaikui, lauko tualetą mačiusiai tik pas močiutę kaime, yra sudėtinga suvokti, kaip kai kurie žmonės gali gyventi be kanalizacijos ir vandentiekio. Nors pvz. žinau senų žmonių, kurie vis dar sėkmingai vaikšto į lauko tualetą, nors vaikų dėka namuose ir kanalizacija ir vandentiekis buvo įvestas. Kaip viena senučiukė išsitarė – „tualetu namuose naudojuosi tik švenčių…

Kuomet pagalvoji, jog štai tokią reklamą mielai žiūrėčiau TV vietoj tų visų sparnelių ir rožinių valiklių, reiškias tai tikrai gera reklama. Atsitiktinai aptikau Shelter Pet Project reklaminę kampaniją su kalbančiais gyvūnėliais kurie neseniai atvyko į naujus namus iš prieglaudos ir dalinasi savo įspūdžiais. Tiesiog miela idėja. http://www.youtube.com/watch?v=iZiG6OoFPkw

Va ir man taip būna. Tai vienai ranka paskausta, kitaip koja užtirpsta, trečiaip miegas ima, ketvirtai šviesos trūksta, penktai valgyt užsinori. Bet nežinia kaip vis tiek gera knyga susiskaito.

Na nesuprantu aš. Nesuprantu! Kaip galima pavadinti pyragą „Obuolių pyragas“ ir recepte nurodyti „Reikės: 1 obuolys.“ Argi nepasityčiojimas? Koks obuolių pyragas tik su vienu obuoliu? Net obuolių skonio nesijaus. Na gal nebent matysis jei ant viršaus uždėsi. Tai bus optinė iliuzija, galvosi jog ten pilnas obuolių jei net per viršų lipa, bet iš tikro prakąsi, o ten… bulka! Obuolių pyragas pas mane yra labai sezoninis dalykas – tik vasarą, ankstyvą rudenį kai obuolių iš sodo prisitempiu tiek kad nėra kur dėti. Tuomet ir pyragas maišomas proporcija puse obuolių, puse tešlos. Skanu. Per Roko naktis pusryčiams vaikinams tai buvo didžiausias ever gėris. Šiandiеn vakare vėl kepsiu! Kas į svečius? 🙂

Kuomet web dizaineris, programuotojas ar šiaip kompiuterių technikas išpučia akis ir pasako „ne, tai neįmanoma“ aš dar tris sekundes laukiu iš jo lūpų išsprūstančio „na, bet gerai pagalvojus“, „nors žinai, galima tai apeiti šitaip“ ir pan. Kompiuterių/interneto pasaulyje nieko nėra neįmanoma. Trimečiai į Pentagono tinklą įsilaužia, o tu man sakai jog nepadarysi išsiskleidžiančio horizontalaus meniu tinklalapyje ant WP? Pfff… Logistikos pasaulyje kur viską lemia ne žmonių sugebėjimai, o įstatymai, nuostatos, taisyklės viskas daug sudėtingiau, ir dažnai išgirsi „neįmanoma“ su nuorodomis į penkiolika skirtingų teisinių dokumentų kurie patvirtins tuos žodžius. Bet žinote kas juokingiausia? Nieko nėra neįmanoma ir čia. Klausimas dažnai nėra kaip apeiti sistemą, o kiek man tai kainuos? Man…

Iš neturėjimo ką veikt dažnai niekų prisigalvoji. Štai pvz šiandien nagrinėjau butų nuomos kainas. Bet galiausiai ne į kainas nukrypo mano mintys, o į tai kam žmonės skiria pinigus remontuodami butą. Štai, pvz., negaliu suprasti kaip žmonės gali skirti kelis tūkstančius visos virtuvės remontui, susidėti visas naujas spinteles, kriauklę, viryklę, bet pamiršti… gartraukį. Na sakykit ką norit, bet namų be prisvilusių blynų nebūna. Nebūtina ir kažką svilinti, bet jei ką nors troškini, kepi bent ant dviejų viryklės skylių, tai garų ir kvapų ypač nedidelėje virtuvėlėje prisirenka tikrai nemažai. O jei pasvilini tai ir rūkas pakyla. Studentaudama nuomojausi gyvenamą vietą dvejuose skirtinguose butuose ir abiejų virtuvėse nebuvo gartraukio. Tai ką –…