Šios dienos vaizdelis: studenčiokai užsimiegojusiais veidais žengia tvirtus penkiolika žingsnių nuo lifto link stiklinių lauko durų. Taip juodai užsimiegoję, jog nemato už stiklinių durų pliaupiančios liūties. Dar žingsnis ir pravėrus duris juos nutrenkia šalto oro gūsis bei smegenis nutrenkia suvokimas – taigi aš su pižama, o lauke lyja… Reakcijos vertos įamžinimo: vieni puolė iškart atgal persirengti ir ieškoti skėčio, kiti nusirenginėjo ir dėjosi drabužius ant galvos, kiti pamiklinę kojas puolė bėgti į už pora šimtų metrų esantį pastatą, kiti išvis nesuprato, kad lyja kol nenuėjo puse kelio…
O juk tereikėjo į rytinių „apeigų“ dalį įtraukti pasižiūrėjimą pro langą ir nebūtų tekę patirti „lietaus šoko“.