Jau ketvirtą semestrą iš eilės imu kokią nors sociologijos paskaitą. Patinka. Šį semestrą turiu tarpkultūrinę komunikaciją. Šiandien pamokos tema buvo patarlės ir posakiai mūsų kultūrose. Kadangi paskaitoje sėdi apie 30 žmonių iš 8 skirtingų pasaulio šalių, prisiklausėmė įdomių patarlių ir jų reikšmių kurios leido dar kartą truputėlį kitaip pažvelgti į kultūras su kuriomis susiduriame rečiau.

Mano manymu patarlės atspindi mūsų vertybes, aktualijas ir tai kas mums svarbu, ką mes pastebime. Juk net nesusimąstydami naudojame patarles savo kalboje. Kartais net nesuvokiame jog tai patarlė, kurią taip pat sėkmingai naudojo ir mūsų proseneliai.

Šiandien paskaitoje aš pati kalbėjau apie vieną iš man labiausiai patinkančių patarlių „Kas skaito ir rašo, tas duonos neprašo“. Mano močiutė vaikystėje visuomet taip sakydavo kai pradėdavau ožiuotis jog nedarysiu namų darbų. Mano senelių kartai nevisiems buvo sudarytos sąlygos siekti mokslo. Gyvenimas tuomet buvo sunkus. Todėl mokslą žmonės vertino ir turintys diplomą turėjo visas galimybes. Mokslo reikšmė buvo kitokia nei šiandien. Kita patarlės dalis atkreipia dėmesį į tai jog duonos prašymas, arba šių dienų terminais elgetavimas buvo gėdingas, nepriimtinas. Tai nebuvo verslas kaip šiandien.

Kita mano mėgstama patarlė yra „Ir kiaulė, pro šalį eidama, sukriuksi.“. Nemėgstu žmonių kurie nesisveikina. Jei jau einam priešpreišais, tai būk malonus nenusuk akių vien tam kad nereiktų sveikintis. Patarlės nenaudoju tiesiai į akis tam žmogui, tik mintyse ištariu, nes mano manymu ištarti balsu būtų pernelyg grubu. Galima būtų pasakyti nebent labai geram draugui juoko forma. Su „pamirštančiais“ sveikintis internete(pvz. skype) aš elgiuosi paprastai – po jų išsakyto klausimo/teiginio ar pan. parašau „Labas“ ir toliau nekalbu kol neatrašo „Labas“.

O kokias patarles ar posakius darniausiai naudojate jūs? Gal turite savo firminį posakį? Ar tie posakiai tik pagal situaciją, ar jie rodo ir jūsų nekintantį požiūrį?