„Mes žydukai Lietuvos, norim blynų ir kavos“ – jau šį antradienį visuose Lietuvos namuose.

Netrukus su tokia skanduote ar jos alternatyva lankstys vaikučiai nuo durų prie durų kaulydami euro centų. O štai šiandien, net nelaukiant antradienio, tikrosios Užgavėnių dienos, mieste vyko veiksmas. Varyti nebuvo ko – vaizdelis labiau priminė Velykas nei vasario vidurį, tačiau tai netrukdė triukšmingai atšvęsti, pasivaišinti karštu alumi ir šalta gira, keptais blynais, patrypti polkutę su Lašininiu ir Kanapiniu prie žavaus Žaliūkių malūno.

Kaip daugelis pastebėjo, žiūrovų be kaukių būta daugiau nei kaukėtų žiemos išvarymo entuziastų. Šventė tampa labiau spektakliu, kuomet ateinama pasižiūrėti, nei pasirodyti. Kita vertus, pasigedau tautodailininkų siūlančių įsigyti kaukes, užsikrėtusi Užgavėnių dvasia net ir aš būčiau kokią raganišką kaukę užsimaukšlinus. Bet gal kitais metais 😉