Prisiminiau šį sparnuotą posakį vakar bevažinėdama po Kauną. Važiavau su reikalais, ne viena ir „baranką“ laikiau ne aš, tad nukrypimas nuo maršruto „taškas A-taškas B” buvo tik sustojimas Santakos parke ir HyperMaximoj. Bet vis tiek buvo smagu. Ištikrųjų nustebino parkas –gražiai sutvarkytas, žolytė nupjauta, šiukšlės nesimėto, suoliukai palei takelį. Gražu! Vaikai bėgiojo po stadioną, žmonės sėdėjo ant suoliukų, turistų grupelė fotografavosi. Kadangi buvo dar rytas – žmonių nedaug, aplink tvyrojo tyla ir ramybė. Gera! Važinėjant po patį miestą stebino troleibusų ūsai ir laidų raizginiai virš gatvių – nesu prie jų pratusi, nei Šiauliuose, nei Klaipėdoje troleibusų neturime. Dar viena smulkmena žavėjusi mano akis buvo kalvos. Visai miestas atrodo kaip sušvelninta…
Blogatonas-maratonas 2009
Perimu estafetę iš Žalia Mama ir prisijungiu prie Blogotono bėgimo. Penki tinklaraščiai, kurių skaitymas man malonus, tarsi rytinė kava: http://mantas.malcius.lt/ – asmeninis jaunojo būsimo ekonomisto tinklaraštis įvairiomis temomis – gyvenimas, technologijos, patarimai http://www.commonsense.lt – viskas kas (ne)telpa į sveiko proto ribas http://tekstasiras.blogspot.com – „Tekstas ir aš“ blogas –tai patarimai norintiems rašyti įtikinamai, gražiai ir įdomiai. http://www.gogelmogel.lt – linksmų nesamonių mėgėjams http://zuper.lt – asmeninis tinklaraštis su pafilosavimais, pamąstymais ir viešai deklaruojamomis gyvenimo tiesomis O pati vos spėju sekti blogotono deglo kelionę ir pildyti savo rss reader’į naujais blogais. Tikiuosi jūs irgi pasipildysite 😉
Šeimos pagausėjimas
Pasigirsiu 🙂 Oficialiai – mano ir sesutės-kambariokės-sugyventinės namuose šiandien atsirado naujas gyventojas. Mažas, švelnus pūkuotas kamuoliukas nekaltomis akytėmis. Gražumėlis! Kol kas galutinai neapsisprendėmė dėl vardo, bet spėju jog natūraliai prigis Pinkė. Gražumėlis yra pusantro mėnesio katytė-panelytė. Neveislinė, nekilminga, paprasta, bet labai miela ir žvali. Juk ne dokumentuose širdies gerumas, ar ne? 🙂 Ėda gerai, jau spėjo „pridirbti” virtuvės kampe ir išlaipioti fotelius bei pakramtyti laidus. Smalsumo įsikūnijimas. Miega irgi gerai. Nufotografuota mieganti Dovilei ant kelių. Dabar jau įsirangiusi ant mano kelių. Bet naktį bandysim priversti miegoti dėžutėje. Lovoje dar tokią sumindytume. O ir šiaip jos spalva pavojinga – ji panaši į kilimą mano kambaryje. Tai dabar teks atidžiai dėlioti kojas…
Įdomus projektas: brendu.lt
Štai jei į panašų tinklalapį būčiau užsukusi prieš keturis metus, greičiausiai būčiau susigundžius iškeisti jūrą į sostinę ir Gedimino pilį, ir dabar jau laukčiau išleistuvių VGTU. O jei rimtai, brendu.lt įdomus sprendimas universitetui – gražia, interaktyvia forma pateikti aktualiausią informaciją dar mokyklos suolą trinančiam jaunimui, kuriems įdomiau paskaityti kokią anekdotinę istoriją, nei nagrinėti universitetų aprašymus. Laisvo stiliaus tinklaraštis domisi tokiomis aktualiomis temomis kaip “Gudrybės keliaujant viešuoju transportu”, “Bendrabutis vs Tėvų namai” arba „Kaip rieda oru varomas automobilis?” Kad projektas tampriai susijęs su VGTU išduoda tik logotipas dešinėje, skyrelis “Languota liemenė” apie VGTU dėstytojus ir skyrelis “Kaip bristi”, kur pasakojama Gedo “bridimo” iki VGTU istorija ir kur galima sužinoti ką daryti…
Mes – pasaulio centras. Nors vienai dienai.
Šiandien mes esame pasaulio centras! Tokia mintis sukosi einant pro besišypsančius dėstytojus ir universiteto darbuotojus kurie nuoširdžiai mums plojo. Toks pasitenkinimas apėmė įėjus į salę ir matant atsistojusius tėvus, draugus, giminaičius žvelgiančius į mus kaip į pasaulinio garso žvaigždes. Taip, toks jausmas gali apimti tik per diplomų įteikimo šventę. Ir taip, prireikė daugiau nei savaitės(nuo gegužės 2d), kad galėčiau susitaikyti su ta mintimi ir ištarti ją garsiai – baigiau universitetą, jau turiu bakalauro išsilavinimą. Keistas jausmas… Gaila palikti tą įprastą aplinką, tuos žmones su kuriais praleidau keturis nuostabiausius savo studentiško gyvenimo metus. Baisu įžengti į tą jau tikrai suaugusiųjų pasaulį, kuriame nebeprisidengsi po nerūpestingo studento kauke. Tačiau ir džiugu –…
Akcija-atrakcija
Dovanoju pakį Nesquik plius litrą pieno tam, kuris sugebės įrodyti jog Nesquik yra Lietuviška prekė kaip teigia Maxima. Aš tikrai suintriguota kaip Šveicarijos produktas supilstytas Lenkijoje ir su kinišku žaisliuku viduje yra Lietuviška Prekė… Fotografuota su Nokia 6300, šiandien, 19:46 Maximoje įsikūrusioje prekybos centre Tilžė (Šiauliai).
Įdomus projektas: gaminama.lt
Mane užkabino pati gaminama.lt idėja – priešintis požiūriui jog “Lietuvoje nieko negaminama”. Kaip teigiama pačiame tinklalapyje, tai yra projektas, kurio tikslas yra paskatinti visuomenę krizės metu atsigręžti į Lietuvos gamintojus, informuoti apie jų gaminamas prekes, taip pat paneigti gana dažnus skeptikų priekaištus, kad „Lietuva nieko negamina”. Tai labai gerai suprantama. Jei bandyčiau atsakyti į klausimą “kas gaminama Lietuvoje?”, arba “kuo Lietuvos pramonė yra garsi”, be Švyturio alaus, Druskininkų Rasos ir Gubernijos nieko daugiau nepasakyčiau. Tad gaminama.lt galėtų būti tarsi švietėjiškas tinklalapis pristatantis kas gero gaminama Lietuvoje ir kad ištikrųjų gaminama (ne vien kiniškos prekės importuojmos). Tai yra vieno žmogaus laisvalaikio projektas, neturintis(kolkas) minčių ir vilčių tapti komerciniu. Tačiau prieš mėnesį…
Smulkmenos. Trumpi pamąstymai.
Prieš gerą savaitę Vienastoks dėstė mintis apie „tą nelemtą trumpinimą“. Taip, ištiktųjų tingisi paspausti tą nz/e8kflr nuorodą nežinant ar ji veda į youtube klipuką, ar delfi naujienas. Ir kodėl twitter nesukuria savo trumpinimo tarnybos, kuri rodytų kas slepiasi po trumpa nuoroda? Visai kaip blake.lt Mano facebook account‘e talpinami mano blogo rss įrašai. Įrašai atrodo kaip ‘Notes’ ir žmonės gali komentuoti. Tačiau tie komentarai nepasirodo tinklaraštyje. Tad diskusija vyksta dvejuose vietose. Kaip tokiu atveju elgiatės jūs? Kopijuojate komentarus iš facebook į tinklaraštį patys ar paliekat kaip internetas sutvėrė?
Šabloniški CV – negerai!
Perskaičiau štai vieną straipsnį apie darbo paieškas ir patarimus. Oi, tokių esu skaičiusi daug. Ir iškart pagalvoju apie praktinį šių patarimų panaudojimą. Ypač dabar kai šiuo metu intensyviai ieškau darbo. Labiausiai užkliuvo mintis jog turime CV siųsti personalizuotą, pritaikytą siūlomam darbui. Su tuo sutinku 100%. Juk jei taikau į rinkodaros vadovo asistentės poziciją, įmonei neitin įspūdį padarys tai jog metus laiko surinkinėjau kompiuterius… Nebent tai pateiksiu kaip įrodymą jog esu kruopšti. Tačiau ar visuomet galime tai padaryti? Mano giliu įsitikinimu – ne. Ne visos įmonės skelbia ieškančios darbuotojų savo tinklalapiuose, dienraščiuose, etc. Dažniausiai randame skelbimą kokiame cvonline, cv.lt ar panašaus pobūdžio tinklalapyje, o ten prašoma siųsti tame tinklalapyje sukurtą ir…
Taip, važiuojam į Login2009!
Tai atsakymas į Karolio klausimą. Svajonėse aš jau sėdžiu ant nedidukės mažai pažįstamo blogerio mašinos galinės sėdynės ir bandau plepėti, nes jaučiu jei nutilsiu – užmigsiu. Juk iš Klaipėdos pajudėsim anksti, man miego tikrai dar norėsis. Bet kelionė neprailgs, juk mes visi protingi, intelektualūs žmonės, kalbėsim apie orą, ūkį ir bites. Na gerai, gal apie Mac, Twitter ir Google. Bet kokiu atveju kalbėsim. Sustosim maždaug pusiaukelėje nes vaikinai užsimanys „į kontorą”, o aš tikrai ieškosiu degalinės kur pardavinėtų kavą(nepaslaptis – esu kafomanė). O štai ir Vilnius. Greitai randame Siemens areną ir įsiliejame į pažįstamų ir nepažįstamų veidų jūrą. Visi šypsosi, sveikinasi, spaudžia rankas ir prisistatinėja. Karolis. Andrius. Džiugas. Aurelijus… Oi,…