Tai atsakymas į Karolio klausimą. Svajonėse aš jau sėdžiu ant nedidukės mažai pažįstamo blogerio mašinos galinės sėdynės ir bandau plepėti, nes jaučiu jei nutilsiu – užmigsiu. Juk iš Klaipėdos pajudėsim anksti, man miego tikrai dar norėsis. Bet kelionė neprailgs, juk mes visi protingi, intelektualūs žmonės, kalbėsim apie orą, ūkį ir bites. Na gerai, gal apie Mac, Twitter ir Google. Bet kokiu atveju kalbėsim. Sustosim maždaug pusiaukelėje nes vaikinai užsimanys „į kontorą”, o aš tikrai ieškosiu degalinės kur pardavinėtų kavą(nepaslaptis – esu kafomanė). O štai ir Vilnius. Greitai randame Siemens areną ir įsiliejame į pažįstamų ir nepažįstamų veidų jūrą. Visi šypsosi, sveikinasi, spaudžia rankas ir prisistatinėja. Karolis. Andrius. Džiugas. Aurelijus… Oi, kiek čia mūsų daug! Smagu! Prasideda rimtoji dalis, į sceną žengia kalbėtojai: Steve Chazin, Darius Maikštėnas, Vladas Sapranavičius, Artūras Račas ir kiti protingi žmonės. Aktyviusi “visur spėjantys” blogeriai be perstojo fotografuoja, rašo įspūdžius į twitter, blogus ir kitur – kad tie kurių nėra su mumis galėtų žinoti kas vyksta. Kokie mes visgi malonūs ir geri. Bet būti Siemens arenoje, matyti tai savo akimis yra visai kas kita nei skaityti twitter’yje komentarus, kurių puse nesupranti…
Sugrįštu iš savo svajonių ir žiūriu į Karolio blogą liudno kačiuko akimis – nagi aš jau taip svajoju, planuoju ir įsivaizduoju, jog atrodo birželio 4 jau šiandien ir aš jau Vilniuje. Trūksta tik bilieto rankose….
Ech, beveik asara isspaudziau 🙂 Bet is tiesu aprasei tai labai taikliai, lyg buvus LBK ar blogin’e. Tiesa, as vaziuodamas Klaipeda-Vilnius niekad nestoju, man tai per trumpa kelione. Nebent keleiviai rekia, kad pridarys man i masina 🙂
P.S. atleisk uz svepluma, tingejau lipt is lovos, tai teko telefonu komentuot.
Vat deja neteko nei LBK,nei blogin’e pabūvot, tai į Login labai noriu…
Na taip, kelionė trumpa, o jei dar geičio mėgėjas už vairo, tai net nepajunti ir jau Vilniuje.
Už šveplumą atleista – visgi lova yra šventas reikalas 🙂
Man pagal prenumeratorius irgi turėtų duoti pakvietimą, bet aš visai nesiruošiu ten važiuoti 🙂
Jeigu galima kaip nors ten jį perleisti, su malonumu aš jį tau atiduočiau.
taspats, jei tik įmanoma – su malonumu paimčiau. Kaip sakoma, 11 Dievo įsakymas – imk viską ką duoda už dyką 🙂 Na o paskui kaip nors sumastysiu kaip atsilyginti 🙂