Nepastebėjai tų šypsenų kai sutinkami iš ilgos kelionės grįžę draugai, šeimos nariai? Kaip vyrai stovi su didelėmis puokštėmis rožių? Kaip pražysta mylimojo veidas tolumoje pamačius to kur lauki? Kitą kartą labiau apsižvalgyk :)jŽmonės šypsosi, juokiasi, apsikabina, bučiuojasi – reiškia savo meilę. Tie kurie išsiskiria verkia, liūdi, juk juos palieka mylimi. Šią idėją jog meilė slepiasi orouoste pasigavau po filmo Love Actually. Neblogs filmas apie susipynusius gyvenimus ir meilę. Ypač geras filmas Kalėdoms, nes veiksmas vyksta žiemos ir artėjančių Kalėdų periodu. Lietuviai nėra emocianalūs, jie nemėgsta reikšti savo emocijų, tad atvirai demonstruojamą meilę galime pajusti tik orouoste. Kur dar? O gal orouoste nekvepia meilę?…
Tu nebesi darbe naujokas kai:
gali atskirti kurio iš 25 kolegų mobilusis skamba pagal jo melodiją atskiri kolegas pagal batų kulniukų kaušėjimo ritmą atsimeni kiek šaukščiukų cukraus į kavą dedasi toliausiai nuo tavęs sėdintis kolega iš pasisveikinimo atskiri jog šiandien “ne ta koja išlipo iš lovos” žinai iš kelių vaikų šeimos yra kolegės vyras žinai kokiu kampu atsisėsti ar kaip ką pasukti, jog kokio nors daikto atspindyje matytum tavęs link judantį piktą kolegą ar šefa(nebutinai piktą) atsiliepdamas asmeniniu telefonu sakai ne „Klausau”, pasakai įmonės pavadinimą ir „laba diena” pradedi suprasti kolegų juokelius papasakoji juokelį kurį supranta kolegos atsiranda kitas naujokas 🙂
Kaip aš nedarbo dieną leidau
Gerai išsimiegojusi su įprasta kompanija plius vaikinas raudonu automobiliu susitikome su mintimi kaip nors pratempti likusią dienos dalį. Patraukėme į Radailių Dvarą, nes du iš keturių nebuvo ten buvę. Ištikrųjų ten visai nebloga aplinka vasarą – jokio triukšmo, žaluma, labai daug sūpynių, keletas vietų pasikarstyti po medžius, ar šiaip takelių pasivaikščiojimui. Įsivaizduoju jog tai turėtų būti visai gera vieta romantiškai nusiteikusioms porelėms pasivaikščioti susikibus už rankučių…. Kadangi dar nebuvome alkani pasitarę nusprendėme važiuoti į HBH, nes atseit ten kažkas atsinaujino. Bevažiuojant pro Palangą ir užmačius vėjo malūnus(na tie kur sukasi ir elektrą gamina) išsivystė diskusija apie tai kiek jie pagamina elektros, kur geriausia juos statyti ir pan. Pasigyriau jog važiuojant…
Sąmokslo teorija
Ateina ryte į darbą pavaduotojas. Šypsosi, galva linkčioja pasisveikindamas. Vaikšto nuo vieno stalo prie kito, kažką šnibžda. Atokiau sėdintys susižvalgė – sąmokslas? Pavaduotojas tik išrinktiesiems kažką šnibžda? Hmm, nešvarūs darbeliai vyksta ar kas? Visi pradėjo sekti kiekvieną pavaduotojo žingsnį ir bandyti atspėti kur čia sąmokslas prasideda ir kur baigiasi… Bet mūsų pasipiktinimas, smalsumas ir susidomėjimas pavaduotojo veiksmais greitai buvo užmušti gailesčiu. Pasirodo vargšelis neprakalba, balsą prarado ir begali tik šnibždėdamas kažkokį garsą išspausti. Ot… o mes jau tikėjomės sąmokslo teorijos ir intrigų…
Kompiuterastai gaminami pagal vieną brėžinį…
…pagalvojau pamačius jį. Būtų kiek tamsesni plaukai tikrai pamanyčiau jog prieš save matau ilgai mano darbinį gyvenimą sunkinusį veikėją. Mano praeities kompiuterastas ir šis naujasis kaip tu vandens lašai – vienodo amžiaus, ūgio, kūno sudėjimo, eisenos, batų užsirišimo būdu, nesugebėjimo šypsotis ir normaliai užmegzti pokalbį. Na, naujasis bent sveikintis ryte sugeba. Atsikračiau vieno sunkiai sukalbamo kompiuterasto, atsirado kitas lygiai toks pat. Jie mane persekioja ar kas…
Darbai, bet be košmarų
Neperseniausiai Maistas Ausims pasakojo savo naktinį košmarą, kažkuo labai jau primenantį mano realybę: „Šiandien sapnavau baisiausią košmarą ever – kad aš susiradau darbą ir jis prasideda 7.00 ryto. Baigiasi – 17.00. Dirbdama aš stengdavausi atsigulti anksčiau, kad tik rytinė katorga mažesnė būtų. Bet žinoma, nifiga neužmigdavau be keturių. Tada jau kokią devintą ryto pradėdavau skaičiuoti – KUO KADA JAU TOS PENKIOS?” Tai štai, susiradau aš darbą, kuris panašiai kaip ir Maistas Ausims košmare prasideda 8val ir baigiasi 17val. O dar visai neseniai važiuodama į Login įvardijau save kaip bedarbę. Tačiau diplomuota bedarbe pabuvau tik kiek daugiau nei mėnesį. Dabar jau darbuojuosi vienoje logistikos įmonėje Klaipėdoje. Keista, bet tuo pačiu ir…
Echelon Conspiracy – vis dar tiki jog TU valdai situaciją?
Ne! Tavo gyvenimą valdo superkompiuteris, žinantis kada nukris lėktuvas, kada kazino bus galima išlošti milijoną ar akcijų biržoje bus galima uždirbti dau šlamančių. Superkompiuteris gali būti tavo draugas ir pranešti apie tai ir leisti pasidžiaugti sėkme kazino arba tave nužudyti. Kaip galima pergudrauti superkompiuterį? Ar apskritai galima? Tai tik filmo kurį šiandien žiūrėjau idėja. Ir šiaip tokių filmų jau ne vienas buvo. Tačiau tokios konspiracijos idėjos mane visuomet užkabina. Esu iš tų kurie tiki jog vyriausybės vykdo slaptus tyrimus, yra grupuočių kurios daug ką valdo, yra slaptos organizacijos ir pan. O mes – paprasti žmonės esame tik pėstininkai jų šachmatų žaidimuose. Filme Echelon Conspiracy(2009) kalbama apie superkompiuterį, kuris stebi visas…
Ar žinai kaip įlipti į autobusą Klaipėdoje?
Klaipėdiečiai jau turėjo pastebėti jog nuo birželio 1d. pradėjo veikti nauja įlipimo/išlipimo į/iš autobuso tvarka. Ji nėra sudėtinga: a) įlipti reikia pro priekines duris, b)parodome vairuotojui pravažiavimo bilietą/atsižymime bilietėlį c) tik sulipus keleiviams į autobusą atidaromos vidurines ir galines duris pro kurias išlipame. Paprasta. Visgi važinėjant autobusais susidarė įspūdis jog klaipėdiečiai neskaito/nesiklauso žinių ir svarbiausia neskaito užrašytų ženklų paaiškinimų ant autobuso durų. Štšai tokiems buvo sukurtas šis trumpas mokomasis klipukas apie naująją tvarka(jis rodomas autobuse): [youtube]http://www.youtube.com/watch?v=_poW2_hLIG4[/youtube] O čia mano savaitės patirtis važinėjant autobusais pagal naująją tvarką. #Situacija I : užrašų neskaitanti autobusų asė. Išlipti atsistoja akivaizdi autobusų asė – turginė bobulyte(~55-60 metų su pintu krepšiu salotų). Atsidaro priekinės durys, lipa…
Suvirškintos mintys iš Login2009
Tie kas nebuvo Logine galėjo stebėti bloginančius gyvai Andrių, Karolį ir Gediminą(kas dar blogino gyvai?)O aš labiau norėjau susikaupti klausymui ir tik pasirašyti trumpas citatas, kad vėliau prisiminčiau. Apskritai konferencija buvo diiiiidelė. Gal kiek per didelė. Ta prasme, kad tai nebuvo vien tik tinklaraščių autoriai ar interneto žinovai bei entuziastai. Buvo ir žalių verslininkų ar šiaip žmonių kurie visai „neįsipaišė” į auditoriją. Nenoriu nieko įžeisti, bet mano stereotipiniu mąstymu, viena garbaus amžiaus moteriškė kurį laiką sėdėjusi eilėje priešais mane tikrai neturėjo žalio supratimo apie ką eina kalba. Pirmą kartą važiavau į konferenciją, tad negaliu lyginti su praeitomis, bet iš ne vieno girdėjau jog prieš tai buvusios konferencijos buvo jaukesnės, nors…
Įpročiai ir moterų pliažas
Štai pradėjau skaityti knygą „Naujovių link“(Arthur B. VanGundy) ir ten perskaičiau tokią dažnai kur sutinkamą mintį: Mus valdo įpročiai. Kai darbuotojas klausia, kodėl negalima ko nors padaryti, dažniausiai jam atsakoma: „Todėl, kad mes šitaip darome visada!” Įpročiai – teisybė, jie mus valdo daugiau nei norėtume ar suvokiame. Ir ne tik versle. Štai pvz dabar skaitydama šią knygą gulinėju moterų pliaže, kuris oficialiai nebeegzistuoja(!) jau keleri metai. Tačiau čia visos moterys deginasi nuogos kaip ir priklauso moterų pliaže, čia nesutiksi nė vieno vyro, o jei koks vargšelis netyčia užklysta gauną dozę keiksmų, nors oficialiai jis turėjo teisę eiti tuo takeliu. Žmonės nežiūri į ženklus, jie remiasi savo įpročiais, patyrimais, tradicijomis. Įpročiai…