Pralinksmino gerų pažįstamų renginių organizatorių Go Crazy sumanumas ir nauja „paslauga” – Glamūrinis vakarėlis kiaulėms. Paskaitau scenarijų ir galvoju – aš ir tokio noriu. Ką, kiaulėju?

Atostogos šventas reikalas. Kad ir koks būtum nepakeičiamas darbe, ar darbo būtų virš galvos, reikia vieną dieną trenkti kumščiu per stalą – išeinu atostogų! Bent trumpam, bent kelioms dienoms – smegenims reikia startuoti iš naujo. Ankstesnėje darbovietėje mane visuomet po Naujųjų juokindavo išsipusčiusios kolegės, kurios kaip žvaigždes danguje nagrinėdavo kalendorius: „reikia imti atostogas nuo vasario 15 d.“, „o aš galvoju reikia nuo balandžio 1 d.“. Paklausus ar jau žino kur keliaus atkeliaudavo atsakymas „dar nežinau, reikia pagalvoti, dar negalvojau“. Tai man primindavo tarybines senolių atostogas: gauni atostogas, pirmą atostogų dieną eini į agentūra ir žiūri kur galėtum nuvykti ir likusias atostogas praleidi prie tvenkinio palapinėj. Šiais laikais taip svarbiausia atostogų…

Naujieji 2013-ieji jau čia! Sveikinu visus bei linkiu OPTIMIZMO! Nes gera nuotaika, teigiamas požiūris ir gėrio paieškos visame kame aplink suteikia mums galimybę pastebėti tai ko mes labiausiai trokštame – meilę, draugystę ir laimę! Naujieji metai – kelios akimirkos kai taip malonu stebėti dangun švaistomus milijonus. Štai tokius pavyko užfiksuoti virš mūsų galvų. Su mūsų [gyvatės] metais, mielos moterys. Sėkmės vyrams atlaikyti mūsų kerus 🙂

Ką baigėsi pusvalandžio trukmės cirkas mano kieme.  Stebėjau iš geriausios pozicijos – balkono. Velniškai šalta, bet karštas puodas kavos ir pledas ant pečių išgelbėjo. Cirkas prasidėjo  nenutrūkstamu užgulimu ant garso signalo. Išsigandę puolėme į balkoną žiūrėti kam prireikė pagalbos, gal žmogų insultas/infarktas ištiko ir jo galva nusviro ant vairo… Bet ne. Pro praviras didžiulio džipo dureles galvą kyščiojo mergina. Situacija apžvelgus pasidarė aiški – neišsuka iš parkavimosi vietos ir bando prisišaukti tą kuris pastatęs priešais.  Garso signalo užgulimas su trumpais nutylimais tęsėsi kokias 7-8min. Toliau pora skambučių, vieno iš jų metu garsiai diktuojant nelabosios mašinos numerį – ko gero skambino policijai. Toliau sekė pavieniai kaimynų pasirodymai, bandymai sužinoti kieno mašina…

Blemba, mes senstam! Išvada po pasisėdėjimo su artimiausiais draugams prie tradicinės Žavintos lazanijos. Kodėl? Nes kartais nebesinori eiti į barą, ar klubą ir grįžti prašvitus skaudančiomis kojomis nuo šokių ir skrandžiu nuo neaišku ko. Kartais malonu tiesiog susėdus ant sofkutės, parietus kojas po savimi, laikant taurę vyno/alaus/likerio plepėti apie korumpuotą politikos pasaulį,  logistikos pramonės beprotystes, virtualaus pasaulio žavesį ir t.t. Tiesiog malonu. Mes rimstame, o tai jau kaip visi gąsdina – senatvės požymis. Bet aš ne apie tai. Šiandien kepiau keksiukus. Keksiukai man visuomet primena studentavimo laikus, kai po egzaminų, prieš egzaminus, tiesiog neturint ką veikti kartu su Ilona čiupdavom už pakarpos Gabrielę ir eidavom kepti keksiukų. Tai dažniausiai reikšdavo…

Jei yra tinkama motyvacija – žmogus padarys bet ką 🙂

Anot 2011 metų Gartner Tyrimų ataskaitos, 50% organizacijų valdančių inovacinius procesus juos geimifikuos dar iki 2015 metų. Ką reiškia ši tyrimo išvada ir kas ta Lietuvoje vis plačiau apkalbama geimifikacija? Geimifikacija nėra kažkas naujo ir stebuklingo. Šis procesas atsirado ne dabar, ne praeitais metais, o egzistavo, galima sakyti, nuo civilizacijos susiformavimo pradžios. Elementarus ir daug kur naudojamas geimifikacijos pavyzdys – kariniai laipsniai. Kuo geresnis karys (“žaidėjas”) esi, tuo aukštesnį laisnį turi. Kalbant terminais, geimifikacija(ang. Gamification) yra įvairių verslo ar gyvenimo procesų sužaidybinimas, žaidimo elementų panaudojimas skatinant atlikti tam tikrus veiksmus. Tai technika sukurta siekiant padidinti verslo produktyvumą ir labiau įtraukti klientą. Pasakoti kas yra geimifikacija galima daug ir plačiai, tačiau…

Yra filmų kuriuos pažiūri, smagiai pasijuoki arba nubrauki graudžią ašarą, bet jau rytojaus rytą neatsimeni apie ką jis buvo. Bet yra ir tokių kuriuos atsiminsi, žiūrėsi kelis kartus ir rekomenduosi draugams. Paskutinėmis dienomis į pastarųjų sąrašą įrašiau filmą „Gyvenimas yra gražus” [Life is beautiful / La Vita e bella](1997m). Iš tikro jau pakankamai senas filmas, nekartą rodytas žydruosiuose ekranuose, bet pati jį pažiūrėjau visai neseniai. Filmo išskirtinis bruožas – du gražiai atskirti žmonių gyvenimo etapai. Šmaikštūs ir iki ašarų juokingi jaunojo žydo Gvido žygiai siekiant užkariauti jaunos mokytojos Doros širdį, kuri jau susižadėjusi,  pirmoje dalyje ir graudus bei liūnas jų išgyvenimas žydų koncentracijos stovykloje tuo pačiu siekiant apsaugoti sūnų nuo…

Šiandien viskas kažkodėl sukosi aplink vyrus.  Dar ketvirtadienio vėlų vakarą vienas programuotojų pareiškė: „ryt manęs nebus, ženijuos, ten viska”…  Suprise! Ot tie vyrai, slepia iki paskutinės minutės 🙂 Bet visgi sveikinam! Žinau, kad skaitysi,  Justai, braukiam ašarą dėl iš rinkos iškritusio vyro programuotojo darboholiko… O kito programuotojo gimtadienis, nors ir teigė jog nešvęs, bet sąžinė neleido trukdyt. Žodžiu, penktadienis be programuotojų. Nieko, sveika kartais. Visgi penktadienio vinis tapo gaisro sirena.  Ofise du vyrai, aš ir įkyriai kas penkias minutes įsijungianti gaisro sirena. Be priežasties – gaisro tikrai nebuvo. Ir spėkit ką mūsų vyrukai padarė? Ogi smagiai atsisveikino ir paliko mane vieną! O tereikėjo palipti ant kėdės, ištraukti vieną laidelį, kad…

Kaip tyčia pasitaikė TED pranešimas apie psichotapus. Įdomus žurnalisto tyrimas ir komentarai.Verta dėmesio. Pačiai teko susidurti su įvairiais žmonėmis. Dažnai juos tiesiog pavadinu keistais. Tačiau labiausiai gąsdina agresyvūs tipai. Su vienu teko susidurti per festivalį. Išgėręs „užšoko  ant baltų arklių”.  Nieko nėra baisiau kaip kilnojami kumščiai, skraidantys daiktai ir griūnančios palapinės. Labiau patinka žmonės kurie negeria, arba išgėrę eina miegoti (kaip aš), o ne švaistosi grasinimais. Baisu. Kitas psichopato tipas kurį teko sutikti ramus, tylus, mažai bendraujantis, bet kuomet supykstantis – paleidžiami į darbą kumščius ir naudojantis psichologinį spaudimą ir manipuliaciją. Vieną akimirką vaidinantis kaltintoją, kitą jau auką. Akimirkai net sutrinki ir nežinai ar pykti ar gailėtis. Trečias tipas tai…