Yra filmų kuriuos pažiūri, smagiai pasijuoki arba nubrauki graudžią ašarą, bet jau rytojaus rytą neatsimeni apie ką jis buvo. Bet yra ir tokių kuriuos atsiminsi, žiūrėsi kelis kartus ir rekomenduosi draugams. Paskutinėmis dienomis į pastarųjų sąrašą įrašiau filmą „Gyvenimas yra gražus” [Life is beautiful / La Vita e bella](1997m). Iš tikro jau pakankamai senas filmas, nekartą rodytas žydruosiuose ekranuose, bet pati jį pažiūrėjau visai neseniai.
Filmo išskirtinis bruožas – du gražiai atskirti žmonių gyvenimo etapai. Šmaikštūs ir iki ašarų juokingi jaunojo žydo Gvido žygiai siekiant užkariauti jaunos mokytojos Doros širdį, kuri jau susižadėjusi, pirmoje dalyje ir graudus bei liūnas jų išgyvenimas žydų koncentracijos stovykloje tuo pačiu siekiant apsaugoti sūnų nuo karčios realybės sugalvojus paversti visa tai žaidimu sūnaus galvoje.
Filme labai subtiliai pateikiamas įsigalėjantis fašizmas Italijoje bei pirmosios antisemitizmo apraiškos. Ryškūs charakteriai, puikūs pokalbiai, sparnuotos frazės, netikėti posūkiai ir apgalvotos detalės leidžia mėgautis filmu nuo pradžios iki galo. Dėkui italų komikui Roberto Benigni už personažą kuriuo žavėsiuosi ir gerbsiu.
Jei filmo dar nematėte – rekomenduoju.
http://www.youtube.com/watch?v=16RZHqCIy9M