Ką baigėsi pusvalandžio trukmės cirkas mano kieme. Stebėjau iš geriausios pozicijos – balkono. Velniškai šalta, bet karštas puodas kavos ir pledas ant pečių išgelbėjo.
Cirkas prasidėjo nenutrūkstamu užgulimu ant garso signalo. Išsigandę puolėme į balkoną žiūrėti kam prireikė pagalbos, gal žmogų insultas/infarktas ištiko ir jo galva nusviro ant vairo… Bet ne. Pro praviras didžiulio džipo dureles galvą kyščiojo mergina. Situacija apžvelgus pasidarė aiški – neišsuka iš parkavimosi vietos ir bando prisišaukti tą kuris pastatęs priešais. Garso signalo užgulimas su trumpais nutylimais tęsėsi kokias 7-8min. Toliau pora skambučių, vieno iš jų metu garsiai diktuojant nelabosios mašinos numerį – ko gero skambino policijai. Toliau sekė pavieniai kaimynų pasirodymai, bandymai sužinoti kieno mašina ir pan. Kadangi ar taip ar taip nežinau kieno ta mašina ir apskritai aš tam kieme dar jaučiuosi naujokė, tai ramiai sekiau cirką. Kol galiausiai į kiemą negrįžo jauna šeimynėle kuri sustatė viską į vėžes – tiesiog privertė vairuotoją sėsti už vairo ir … važiuoti. Elementariai – pora kart pirmyn, pora atgal, pasisukioji ir išvažiuoji. Taip ir įvyko. O kuomet ji važiavo pro išvažiavimą kur važiuojame mes visi ir vėl sustojo, nes atseit nepralenda, pasidarė aišku – tas džipas jai per didelis, panelė elementariai nesuvokia jo gabaritų, nemoka laviruoti. Gėda. Kam sėsti už tokio gremėzdo vairo, jei nesugebi jo valdyti?
Video iliustracijos situacija panaši į situaciją kieme, tik atvirkštinė. Mano kiemo herojė neišvažiavo.
Kažkada su viena pažįstama važiuojant juokėmės – tikrai yra moterų kurios daro gėdą mums padorioms vairuotojoms. Laikau save padoria, išlaviruoti aikštelėje moku, pastatyti atbuliniu moku geriau nei priekiu, vizualiai moku nusibrėžti linijas ir į priešingą eismo juostą apsnigtame kelyje neišvažiuoju. Turėjau tik vieną rimtesnį incidentą, pora pabučiuotų medžių stovėjimo aikštelėje (ant nedidelio greičio, parkuojantis), užšokimų ant šaligatvio ir apsisukimo aplink savo ašį slidžiame kelyje. Bet kuomet pirkau mašiną tikrai rinkausi tokią kurią mokėsiu ir suvaldyti, ir kurios gabaritus jausiu. Kam man džipas jei bijosiu į kiemą įvažiuoti?
Nors gal ne baimė, čia, o nemokėjimas? Vieną kart teko klausytis pokalbio, kuomet buvo skaičiuoja kas pigiau – laikytis teises 4 kartus ar nusipirkti teises. Taip ir įsivaizduoju kaip teises nusipirkusi tuštutė vairuoja savo šuns lenciūgais apsikarsčiusio vaikino džipą…
For the record: teises išsilaikiau iš pirmo karto – tiek teoriją, tiek praktinį važiavimą, tad manau teisę burbėti turiu.
