Gera naujiena.Pagaliau turiu SAVO fotoaparatą! Kai prieš metus sudaužiau savo mažylį HP maniau mirsiu. Nesu „super duper“ fotografė, bet kai neturi būtinai reikia. Eini gatve matai ką nors kas verta fotoaparato mygtuko paspaudimo, o jo šalia nėra. Kodėl nesugebėjau įsigyti anksčiau ir laukiau metus? Geras klausimas… Laukiau kažkokios progos, tarpais nebuvo noro, nebuvo laiko. Galiausiai šiemet susiėmiau ir užsiprašiau tėvukų gimtadienio proga fotoaparato. Išėjo kaip ir dovana. Iš pradžių planavau pati prisidėti pinigėlių ir „susivairuoti“ profesionalų fotoaparatą, gal net veidrodinį. Paskui atvėsau. Ar man jo reikia? Man juk reikia kažko lengvo, paprasto ir mažo, kuris tilptų mano rankinuke ir galėčiau visada turėti šalia. Profesionalaus juk kasdien nesinešiosi. Kaip tėtis juokėsi…
Desktopdepresija
Kai tai ką darau kompiuteriu galiausiai sunervina, pirštai savaime nuspaudžia Win+D, o akys ieško atgaivos desktop‘o paveikslėliuose. Pastaruoju metu buvo užėjusi „desktopdepresija“, toks laikotarpis, kad paspaudus Win+D vaizdelis visai nepatinka. Tad kiekvieną dieną vis ieškau kažko naujo, wallpaper’ius keičiau porą kart per dieną. Ant desktop‘o jau seniai atpratau laikyti dokumentus, nes jie visai nepuošia. Daug gražiau vientisas, niekuo neuždengtas wallpaper‘is. Tačiau išbandžiau programą Samurize. Kažkaip suteikė desktopui naujo atspalvio, bet atlaikius porą savaičių buvo atsisakyta, nematau tikslo perkrauti desktop’o įvairiais “meters”, na nebent tekstinės bylos įdėjimas yra neblogas daiktas. O štai dabar atradau neblogą daiktą – tarsi jausdamas mano „desktopdepresiją“ Smashingmagazine pateikė tikrai gerą tinklalapių siūlančių unikalių ir įdomių wallpaper‘ių…
Su gimtadieniu Žavinta!
Ačiū ačiū už šiltus žodžius, linkėjimus, sveikinimus, rožes ir dovanėles. Dar diena neįpusėjo, o jau kiek sveikinimų sulaukiau. Net iš žmonių kurių beveik nepažįstu. Tarsi bučiau kokia žymi asmenybė. 🙂 Ištikrųjų tokio gausaus sveikinimų nebūtų be interneto, IM ir socialinių tinklų. Žmonės šiais laikais yra nuolatos skubantys, užsiėmę, pastoviai viską pamirštantys, tad visiškai suprantama, kad gali pamiršti kažkokio nelabai jau artimo draugo gimtadienį, kažkokią datą, susirinkimą ar pan. Tačiau tokie socialiniai tinklai kaip Facebook suteikia galimybę “užmarštukams” gauti priminimus, kad štai šiandien tavo draugo/kaimyno/kolegos gimtadienis. Skype taip pat praneša, kad vienam iš tavo kontaktų šiandien suėjo tiek ir tiek metukų. Yra net specialios programos skirtos priminimams ir darbų planavimui(jau reikės…
Su Valentino diena tuos kas be poros!
O tuos kurie jau turi antrąją pusę, tegi ji/jis ir sveikina 🙂 Nu ok ok, vistiek visus jus myliu… Su Valentino diena! Pusryčiavau Akropolyje. Įdomiausia pusryčių dalis buvo stebėti aplink juvelyrinių dirbinių „kioskelius“ besispiečiančius vyrukus. Šiaip dažniausiai ten pamatysi tik moteriškes, o šiandien vien vaikinai buvo. Matyt nusprendė, kad vaidinti jog ši diena niekuo neypatinga nepavyks ir nusprendė pradžiuginti savo mylimąsias. Tikiuosi bent dalis jų dovanėles pirko su meile, o ne iš reikalo išgirdę per radiją, kad šiandien Valentino diena….
Time lapse. Gyvenimas pagreitintai.
Pasižiūrėjusi Radiocool siūlomą slow motion klipuką tiesiog užsigeidžiau atvirkštinio dalyko –sugreitintų vaizdelių. Peržiūrėjau begalę (hmm, mano egzamino pažymys nuo to rytoj nepagerės), o štai čia man labiausiai patikę: Audros susidarymas. Įspūdingi debesų vaizdai: [youtube]http://www.youtube.com/watch?v=_cl0aw87LqA[/youtube] O štai čia „kultūrų vystimasis“ arbatos puodelyje. Trukmė – 2 savaitės: [youtube]http://www.youtube.com/watch?v=gch83XNs6x8[/youtube] Besiskleidžiantis amarilio žiedas, 4 dienos. Žavu: [youtube]http://www.youtube.com/watch?v=imer-Sa5x8Y[/youtube] Taip atrodo vaisiai po dviejų mėnesių: [youtube]http://www.youtube.com/watch?v=FgKZp18jJnA[/youtube]
Ignoruoti ar imtis veiksmų?
Bent porą kartų per savaitę į mano pašto dėžutę atkeliauja grandininis laiškas(chain letter). Suprantantiems kas tai yra nereikia aiškinti kodėl tai yra blogis. Anksčiau ignoruodavau grandininius laiškus, t.y. nepaisant visų prakeikimų ir pasekmių kuriomis grasinama neišsiunčiant laiško, ir jį paprasčiausiai ištrindavau. Tačiau tai kad aš neplatindavau tokių laiškų nereiškia jog aš juos nustojau gavusi. Tie patys žmonės, o kaskart ir kiti siųsdavo tokius laiškučius. Taigi ignoras neitin padeda. Teko imtis veiksmų. Pasirinkau protingų minčių internete, pasiskaitinėjau ir dar praeitą vasarą sukurpiau tris straipsnelius apie grandininius laiškus, spamą ir el.pašto etiketą. Tie straipsneliai tapo mano atramos tašku mokant neišprususius draugus, kad grandininiai laiškai yra blogis. Tada kiekvienas atsiuntęs gaudavo tokio turinio…
Onutė ir Jonukas
Ne, tai ne pasaka vaikams. Tai Vidaus reikalų ministerijos parengti klipukai apie duomenų apsaugą, kompiuterius ir pan. Užtikau visai netyčia Youtube. Pagaliau kažkoks postūmis šioje srityje. VTV straipsnyje skelbiama, kad tai tik priedas prie mokomosios medžiagos, kurį nuspręsta patalpinti atskirai. Tačiau.. Klipukai skirti „žaliems“ vartotojams. Kokia tikimybė, jog tie „žali“ atras tą informaciją per Youtube? Kur dar tie klipukai galėtų būti publikuojami? Nebent televizijoje, tačiau 3 ir daugiau minučių trukmės klipukai yra gerokai per ilgi ir per brangiai kainuoja rodyti žydrajame ekrane. Šiaip klipukai bent jau man patiko. Stereotipiniai kompiuteriniai nemokšos gerai atliko savo vaidmenis. Ypač patiko kompiuterių specialistas: tipiškai susivėlęs, suglamžytais ir nesutvarkytais drabužiais, tarsi miegojęs tik 4val ir…
Plečiame akiratį su TED
Kai galutinai „užknisa“ nuobodžios dėstytojų šnekos, bulvarinės žinios žydrajame ekrane ar paskalos vietiniame laikraštyje, ateina laikas pasiklausyti ką turi pasakyti protingi žmonės. Atradau TED maždaug prieš metus. TED(Technology, Entertainment, Design) tai tarptautinė konferencija, kurios metu įvairių sričių specialistai dalinasi savo mintimis. Kalbama įvairiomis temomis: verslas, technologijos, menas, mokslas, tarptautinės problemos. TED tinklalapyje galima peržiūrėti visų pasisakymų video. Mano manymu, tai yra puiki vieta pasisemti žinių, idėjų, praplėsti akiratį, kadangi šioje konferencijoje kalba tikrai protingi žmonės, turintys ką pasakyti ir kurių kalbos gali priversti pažvelgti į gyvenimą kitu kampu. Vadovėliuose to neperskaitysi….
„Išmoksi“
Būdama vis dar studentė džiaugiuosi galimybe padirbėti įvairiose įmonėse, prie skirtingų projektų, įgauti patirties ir pasisemti žinių. Smagu, kad atsiranda darbdavių kurie nesibaido priimti ir pasidalinti savo sukaupta patirtimi su „žaliu“ studentu. Tačiau kartais smagumas dingsta kai suvoki kur papuolei. Nekalbu apie mažas algas jei ką. Štai vienoje darbovietėje užėmiau ką tik išėjusio (protingo) žmogaus pareigas (programavimas/tinklalapio priežiūra, part time job taip sakant). Darbo specifika man buvo žinoma, prieš tai dirbęs žmogus mane dar spėjo truputį apmokyti, atrodė viskas gerai. Bet aš juk neprofesionalė. Po kiek laiko suvokiau: mano šefas apie mano darbą nė bum bum, aplink žmonių kurie suprastų kas ir kaip ir esant reikalui galėtų padėti irgi nėra.…
Kur mano žiema?
Mane psichologiškai veikia saulė už lango. Ne, nesiskundžiu – man patinka kai yra šilta, saulutė šypsosi ir ore užuodi pavasarį. Tačiau veikia ta prasme, kad kalendorius vis dar rodo vasario 4d. Šiemet nepasidžiaugiau žiema. Visai! Klaipėdoje sniego bendrai sudėjus gal buvo 3 dienas. Dažniausiai sniegas ištirpsta po pusvalandžio. Šiauliuose buvo gal 4 dienas. Ištirpsta per 3 val. Anykščiuose dėdė sake kad sniego kartais būna. Ištirpsta per dieną. Vilniuje panašiai kaip Anykščiuose. Štai šį savaitgalį pati trenkiausi iš Klaipėdos į Anykščius, taigi mačiau tai pati savo akim. Klaipėdoje nebuvo nė gramo sniego, Šiauliuose sniego ir šalnos pėdsakų galima buvo pamatyti grioviuose ir upių vagose. Už Panevėžio laukai buvo „bliednai“ padengti sniegeliu……