Ir kritikuosiu! Kartais žiūrint į kokį iš pažiūros rimtos įmonės tinklalapį, jaučiu nenumaldomą norą surašyti visus pastebėjimus – dažniausiai turinio (gramatikos, stiliaus, lietuvybės) klaidas – ir išsiųsti tos firmos atstovams. Tipo, pažiūrėkit –tai jums rimtumo visiškai neprideda… Mano dėmesį labiausiai atkreipiantys dalykai(klaidos) tinklalapiuose: 1. Skyrius “Naujienos”. Kam reikalingas toks skyrius jei naujienos skelbiamos tik kartą per metus? Jei įmonė neketina skelbti naujienų bent kartą per mėnesį, derėtų „Naujienas“ įkomponuoti į skyrių „Apie mus“. Taip atrodo daug solidžiau, nei viena dvejų metų senumo naujiena (Giedvarai, Saugu.eu, Ninjutsu.lt ) arba visai ne „naujiena“ (maistofabrikas.lt) 2. ©2008. Mano supratimu tai rodo metus kuomet tinklalapis atsirado(patalpinta pirmoji informacija ir einamuosius metus. Pataisykit jei klystu.…

Jei gaučiau tokį emailą iš draugų, tai būčiau smagiai pasijuokus, bet atrašius rimtai skambantį emailą apie grandininių laiškų kenksmingumą. Tačiau kai gauni tokio turinio emailą iš savo šefo, tada būna dvigubai smagiau ir net rimto emailo rašyt nebesinori. Demesio! Atsirado naujas virusas! Virusas pavadintas vardu DARBAS. Jeigu siandien virsininkas ar kitas asmuo Jums perduos DARBA, jokiais budais jo nelieskite … Sis virusas ypatingai pavojingas. Jis sunaikina Jusu asmenini gyvenima. Jei jau turejote kontakta su siuo virusu, turite tuoj pat su 2 kolegom surasti arciausiai esanti bara. Uzsakykite ten alaus ar stipresnio gerimo. Po 5 ar 6 bokalo DARBAS is Jusu pasamone turetu isnykti. Persiuskite si pranesima tuoj pat maziausiai 5…

Prieš dvi savaites dariau kompiuterio valymą. Viskas vyko rankiniu būdu, nes norėjau peržiūrėti visas senienas ir nuspręsti ar man to gyvenime dar prireiks ar ne. Šiandieninės kelionės metu dariau jau truputį kitokį kompiuterio tvarkymą. Taip pat nuodugniai ir kruopščiai. 1. Paleidau programą DoubleKiller. Tai programa surandanti kompiuteryje pasikartojančius failus. Taigi kam laikyti vienodus failus skirtinguose kompiuterio kampuose? Teisingai, to visai nereikia. Ištrinti! 2. Išnaudojau programos RegCleaner privalumus. Su Windows registrais visuomet bijodavau prasidėti, tad su RegCleaner patogiau, nes nereikia labai sukt galvos ir bijot kad ištrinsiu ko nereikia ir teks perinstaliuoti „langus“. 3. Aišku ištryniau visus Temp, Temporary Internet Files, kai kurių programų Cache failus. 4. Paleidau diskų skenavimą(error-checking) ir…

Kai tenka dirbti tarp kompiuterastų, o pati nesu dar visiška kompiuterastė, tai galiu drąsiai juoktis iš visų juokelių apie kompiuterastus, kompiuterius, internetą ar MS. Ir ne tik juoktis, bet galvos linkčiojimu pritarti, jog “taip, tai tiesa”. Argi netaip? „Unix is user-friendly. It’s just very selective about who its friends are.” Apskritai yra žmonės kurie nesutaria su technika. Būna situacijų, kad kažkas kolegai neveikia, pasikviečia, vos įeinu į kambarį pradeda veikti. Arba būna kažkas neveikia man, knisuosi, ieškau šaknų – nieko. Pasikviečiu kolegą, jis kokį mygtuką paspaudžia(kurį aš irgi(!) spaudžiau) ir pradeda veikt. “Programming is like sex, one mistake and you have to support it for the rest of your life.”…

Pastaruoju metu tiesiog natūraliai klostosi sąlygos išbandyti truputį kitokį maistą. Taip sakant įnešti truputį egzotikos į savo maisto racioną. Štai vakar valgiau suši japonų restorane. Suši pirmą kart valgiau gal prieš metus – draugė pavaišino. Tačiau vakar pirmą kartą valgiau kaip pridera – su lazdelėmis, su sojų padažu, japoniškais krienais(ar kaip ten tas žalias velnias vadinasi). Patiko. Noriu dar. Krevetes irgi valgau. Naujausias ir skaniausias receptas atrastas iki šiol(darėm per Naujuosius): truputį apvirtos krevetės(kol iškyla) apšlaikštytos citrinos sultimis ir valgoma pasidažant į česnakinį padažą. Aštuonkojai. Niam niam. Ypač rūkyti aštuonkojų čiuptuvai. Kalmarai. Teoriškai nematau skirtumo tarp jų ir aštunkojų, bet profesionalai sako jog skirtumas yra. Teks patikėti. Labiausiai patikęs variantas…

Yra tam tikri žmonės su kuriais kartais norisi „persimesti“ keliais žodeliais. Tad beveik kiekvieną kartą prisijungus prie Skype brūkšteli pora žodelių, pasidalini dienos pastebėjimais, pakalbi apie orą ir pan. Tiesiog malonu. Ir kai jau beveik mėnesį su tuo žmogumi nesusirašai jauti jog „kažko(?)“ trūksta. Tačiau įdomiausia pasidaro kai susidomi „negi tas žmogus offonline jau mėnesį?“ ir diena iš dienos pasižiūrėjęs į „Last seen…“ pamatai jog žmogutis atsijungia per minutę-dvi nuo tavo prisijungimo…. Sutapimas?.. Ar akivaizdus vengimas?…

Negaliu skaityti ilgų tekstų kompiuteryje. Max kiek galiu tai penki A4 formato lapai. Daugiau tiesiog psichologiškai neprisiverčiu… Štai iki penktadienio turiu perskaityti 81 lapo pranešimą ir parašyti 3 lapų analizę. Bet negaliu skaityti nors pasiusk! Na gal ir perskaityčiau susikaupusi, bet kokia nauda? Garantuotai neprisiminsiu nieko kas būtų vertinga ir ką galėčiau panaudoti analizei. Man norisi viską daryti senoviniais būdais – spalvotais pieštukais pasibraukti svarbesnes vietas, paraštėse pasižymėti komentarus ar iškilusius klausimus. Po perskaitymo dažniausiai tekstas būna taip išmargintas, kad iššifruoju tik aš, bet tada jaučiuosi jog mokausi, išmokstu, suprantu ir prisimenu. O kaip jums sekasi skaityti darbus esančius kompiuteryje?

Na apie cc, bcc, ir kitus vėjus jau visi daug maž žino. Tačiau mane siutina žmonių nesugebėjimas skaityti ir dar labiau neatsakyti į el.laiškus. Ar daug proto reikia susivokti jog aš laukiu atsakymo kai el.laiške parašau kelis sakinius kurie baigiasi klaustuku, o gale parašau kažką panašaus į „ką apie tai manai?“, „gal turi minčių šiuo klausimu?“ ir dar pačiam pačiam gale parašau „laukiu atsakymo“ ir/ar „iš anksto ačiū už pagalbą/atsakymą“. Ir ką jūs manot? Yra sugebančių neatsakyt į tokius el.laiškus (šiuo metu laukiu iš dviejų asmenų) . Na, jei nežinai ką atsakyti, šiuo metu neturi laiko, galimybių pateikti išsamų, laukiamą atsakymą tiesiog atsakyk trumpai: „Labas, gavau tavo el.laišką, dabar negaliu…

Šeštadienis yra pati trumpiausia diena savaitėje. Pvz. šiandien atsikėliau 11:30, taip sakant miegojau kol pasidarė bloga, bet atsimiegojau už visas darbo dienas kai reikia keltis 7:30, nes 8 jau darbe reikia būti. Ir ką gero nuveikiau? Pasitikrinau emailus, nuvažiavau į Akropolį, apėjau pora ratų, nieko gero neradau. Apsirūpinau maisto atsargomis visai ateinančiai savaitei. Grįžau po 16 val. Pasidariau vėlyvus pietus ir žiū – jau 17val – oficialus darbo dienos baigimo laikas. O aš galima sakyti nieko naudingo nenuveikiau… Vakaras su draugais, gal koks filmo pažiūrėjimas ir diena “prabimbinėta”… Sekmadienis lygiai toks pat. Štai todėl pirmadieniai ir būna patys sunkiausi.

Internetas geras daiktas. Tai informacijos šaltinis, darbo įrankis ir pramoga. Deja, ne visi žino kad tai naudingas daiktas…. Šiandien kalbėjausi su drauge iš Albanijos apie interneto panaudojimą besimokant. Ji papasakojo apie vieną savo internetinių pokalbių su buvusiu klasioku. Pokalbio turinys buvo maždaug toks: Jis: „o tu visą laiką šiandien ir žaidi prie kompo?“ Ji: „ne, mokausi“. Jis: „melagė, ką prie kompo gali mokytis? Gal kaip kortikėm žaist?“ Ji: „ne, rašau projektą, internete ieškau informacijos, reikia daug parašyti“ Jis: „bene internete tokių dalykų būna? Man reikia dabar parašyt vieną darbą apie tiltų konstrukcijas, bet velnias, visos knygos senos“ Ji: „internete paieškok“ Jis: „eik tu, nekalbėk nesąmonių, kas internete apie tiltų konstrukcijos…