Būdama vis dar studentė džiaugiuosi galimybe padirbėti įvairiose įmonėse, prie skirtingų projektų, įgauti patirties ir pasisemti žinių. Smagu, kad atsiranda darbdavių kurie nesibaido priimti ir pasidalinti savo sukaupta patirtimi su „žaliu“ studentu. Tačiau kartais smagumas dingsta kai suvoki kur papuolei. Nekalbu apie mažas algas jei ką.
Štai vienoje darbovietėje užėmiau ką tik išėjusio (protingo) žmogaus pareigas (programavimas/tinklalapio priežiūra, part time job taip sakant). Darbo specifika man buvo žinoma, prieš tai dirbęs žmogus mane dar spėjo truputį apmokyti, atrodė viskas gerai. Bet aš juk neprofesionalė. Po kiek laiko suvokiau: mano šefas apie mano darbą nė bum bum, aplink žmonių kurie suprastų kas ir kaip ir esant reikalui galėtų padėti irgi nėra. Taigi iškilus nesklandumams nėra ko protingesnio paprašyti pagalbos. Baigėsi tuo, kad tekdavo sėdėti viršvalandžius su visagaliu google… Ir niekas netgi neįvertina tavo pastangų ir darbo. Neilgai ten atlaikiau…
Neperseniausiai visai netikėtai gavau pasiūlymą dirbti vienoje web dizaino firmoje. Seniau turėjau mintį joje atlikti praktiką, tad klausiausi įdėmiai kas siūloma. Ir mano ausis pasiekė frazės „…darbuotojas išeina…“, „galėtum užimti tas pareigas…“, „…jis tau padės…“. Užteko. O kas padės kai jo nebus? „Na… yra google“. Žodžiu firma siūlo darbą tik turėdami rekomendaciją jog esu protinga ir imli naujovėms, bet žinodami jog nesu tos srities specialistė ir net studijuoju ne tai, viską paremdami mintimi „išmoksi“…
Kartais galvoju gal esu pernelyg savikritiška. O gal baili? O gan visgi racionali? Žiūrėdama į šią situaciją verslininkės akimis nesuprantu tikslo samdyti visiškai „žalią“ žmogų, eikvoti laiką ir pinigus jam/jai apmokyti ir nebūti tikriems, kad tas žmogus sugebės darbą atlikti profesionaliai. Ar ne lengviau pasisamdyti jau dirbusį toje srityje, arba bent jau studijuojantį kažką panašaus? Kur verslininkų logika?
Verslininkai mąsto taip: paimsiu studentą, mokėsiu mažesnę algą, daugiau liks man. Studžius dažniausiai jaunas, nepakovos prieš save ir padirbės viršvalandžius be spyriojimųsi, jei reikės.
Iš esmės pritariu Arvydui, tik gal šiek tiek gražiau viską įvardinčiau. Tie „turintys patirties“ dažniausiai taip aukštai užriečia nosis, kad prašo daugiau nei realiai verti yra.
O šiaip aš lygiai taip pat pradėjau – iš įdomumo, o ne dėl to, kad mane labai jau tas web development domino.
Lietuvoje vidurinysis darbuotojų sluoksnis (programuotojai, dizaineriai, sekretoriai) yra trūkstama grandis versle, todėl kartais verslininkams nėra iš ko rinktis.
Beje, kur tas tavo savikritiškumas ir bailumas? Man tai šis įrašas gan drąsus pasirodė, ypač turint galvoj, kad turbūt 100% žinojai jog jį perskaitys žmonės, apie kuriuos rašai 🙂
Arvydai, dažniausiai (ypač tarybinių pažiūrų) verslininkai išnaudoja studentus, juk jiem dirba tiek pat kiek ir bet kuris kitas darbuotojas, o atlyginimas tai studentiškas, t.y. žymiai mažesnis.
noTime, drįsčiau ginčytis. Darbuotojų yra, bet galbūt tik rimtos ir pelningai dirbančios firmos samdosi darbuotojus su patirtimi, kiti stengiasi „prasisukti” su studentais. Beto į mažas ir pradedančias veiklą įmonės sunku prisivilioti profesionalų.
Nors žiūrint iš kitos pusės, studentai dažnai „įneša” naujovių, idėjų į imonės veiklą.
Karoli, rašydama apie bailumą ir savikritiškumą turėjau omenį savo nenorą kišti galvą ten kur paskui galiu būti prismaugta. Nenoriu pradėti to, ką beveik nuo pagrindų tektų mokytis. Nors ir esu linkusi į avantiūras, bet geriau dirbti tai, ką bent kažkiek žinau. Ir taip, tu teisus apie tą 100% 😉
Šiaip dar nuo savęs galiu kai ką pridėti, kaip dirbęs abejose įstaigose apie kurias kalbama.
Skirtumas tarp tų dviejų įstaigų yra toks, kad antroje mokėtų atlyginimą, o ne arbatpinigius 🙂 Be to, ten niekas nepaliktų tavęs likimo valioj, jei kažko nemokėtum.
Ir šiaip, šiais laikais, kai su darbuotojais tokia situacija, pajutusi, kad tavo vertė didesnė, gali kelti kainą arba eiti kur nors kitur – niekas už tai per galvą juk neduos 😉
Karoli, patikslinimas: šiaip pirmoji apie kurią kalbėjau buvo ne ta kurioje tu dirbai, bet jų abiejų esmė panaši…
Reikia taip pat atsižvelgti į tai kaip ta „vertė” sukuriama. Vienas kitas komentaras iš protingų aplinkinių apie tai „koks protingas/a”, keli pačio/ios pasvaičiojimai, „ai dirbau ten, dariau tą”, dar jei pasakai „ta rimta firma siūlo pas juos dirbti”, plius pasirašai gražų CV ir žiūrėk jau turi susikūręs „vertę”. Bet ta „vertė” nepadeda kai ateini į darbą ir į jį žiūri kaip ožys į naujus vartus.
Štai todėl aš už tai, kad darbdaviai atidžiau rinktųsi darbuotojus, o darbuotojai nelįstų dirbti ten kur neturi žalio supratimo kas vyksta.
nu o tai apie kokia gera alga studentui galima kalbeti, jei jis neturi patirties? su patirtimi ir atlyginimas auga. Apskritai, as nesiskusciau, o reikalauciau mokymu. Jei jau priima zinodami, kad neturi patirties, turi visas teises pareikalauti tam tikru mokymu, kad pagerintum savo kvalifikacija.
Tai seip ir turetu buti praktikuojama visose specifinese srityse – ne i darbo stala, o i mokymu suola pries darbo pradzia.
Kad studentai bailus ir neprisitaiko prie gyvenimo, cia jau kitas reikalas. savo verte reikia jausti, bet… ateina ka tik iskepti bakalaurininkai ir sako – noriu 3,5 k ir tarnybines masinos. nu ka tokiam galima pasakyti, kai jis normalaus projekto rankose nera ciupinejes?
patirti reikia uzsidirbti ir tokiu budu uzsiauginti atlyginima
Bet imant jauną šviežią studentą galima surasti ir tokį kuris sugebės atlikti darbą, jam patiks ir jis sugalvos ir toliau toje firmoje dirbti. Tai visai geras budas surasti naujos šviežios darbo jėgos.
Žavinta, nemanau, kad su tavim sutinku: jei darbdaviai rinksis tik patyrusius darbuotojus, tai ką daryt tiems, kas patirties neturi?
Be to aš asmeniškai manau, kad darbuotas neturintis patirties, bet turintis norą tobulėti (kad ir kaip nuvalkiotai tai skambėtų) yra kur kas vertingesnis už pasipūtėlį su patirtim.
Čia galima daug ta tema diskutuoti. Sutinku, kad motyvacija, atsidavimas darbui ir noras tobulėti yra svarbiau už jau sukauptą patirtį. Tačiau studentams, pradedantiesiems dirbti, turi būti suteiktos sąlygos mokytis iš kolegų jau dirbančių, o ne būti įmestam į „katilą”, kur iš jo tikimasi perdaug… Taip sakant vieną kartą „nusvilau”, antrą kartą to jau bijau(ok, gal ir per daug perdėtai bijau)
Aš nesu kategoriška ką nors sakydama šia tema, nes asmeniškai pati būdama būsima verslininkė, studentė ir paprasta darbuotoja žiūriu į tai iš trijų skirtingų pusių. Todėl gal geriau patylėsiu, nes jaučiu kad galiu pradėti pati sau prieštarauti ir iššaukti bereikalingas diskusijas.
Nėra tokio dalyko kaip bereikalingos diskusijos. Visos diskusijos yra reikalingos, kol iš jų bent kokios naudos galima išspaust. Šiuo atveju apsikeitimas nuomonėmis jau natūraliai yra nauda, nes žinai, ką galvoja kiti.
Praleidot vieną punktą. Dažnai specialisto neina perauklėt dirbti taip, kad jis tiktų įmonei, todėl apsimoka imti į darbą nepatyrusius ir juos išmokyti tinkamai.
scania, taikliai pastebėta…
„…nors jų išlaikymas ir kainuoja pigiau, jų darbo našumas atitinkamai mažesnis.”
Būtent. Užtat aš ir sakau kad neverta priimti studentus į atsakingas, aukštas pareigas(nežinau čia kaip tiksliai pavadint full time, savarankiškai atsakingas ir svarbias užduotis atliekantį darbuotoją). Studentai gali dirbti pagalbinius darbus, o ne svarbiausius įmonės darbus be niekeno priežiūros. O kai jau įgyja patirties ir įrodo, kad sugeba gerai dirbti, gali pradėti kilti karjeros laiptais.