„Mes žydukai Lietuvos, norim blynų ir kavos“ – jau šį antradienį visuose Lietuvos namuose. Facebook Comments Box
Aš kitur. Pats sau bosas: kaip išlikti motyvuotam bei planuoti darbus?
Jau du metai dirbu namuose, neturiu pikto vadovo ir „pletkarkių“ kolegių. Pati sau bosė. Skamba neblogai? Facebook Comments Box
Baltas kalnas – nereali vieta nustelbta Kernavės piliakalnių
Sakoma, jog tekantis vanduo yra vienas iš tų dalykų į kuriuos niekada nepabosta žiūrėti. O Baltas kalnas suteikia unikalią vietą spektakliui, kurio pagrindinė herojė – gražuolė Nėris. Facebook Comments Box
Papilė – žemaičių užkampis pasirengęs nustebinti
Pro šalį praeina akivaizdūs du turistai su kažkokiu lankstinuku rankose. Maloniai pasisveikinam, apsikeičiam šypsenomis, kurios suokalbiškai išduoda – turistų čia ne prūdai, bet patys kalti – daug praranda, o mes galim mėgautis ramybe. Facebook Comments Box
Paryžiaus sindromas arba kodėl grįžčiau Paryžiun net jei jo nekenčiu
Paryžius toks keistas miestas, jog jei jame staiga pasidarytų bloga, apniktų panika, prasidėtų isterija, nenustebk, tai mirtina Paryžiaus liga. Bet žinok, gydymo egzistuoja, tai – lėktuvo bilietas namo. Facebook Comments Box
Naujametinė tradicija, kurią noriu, kad pasivogtum!
Tikros dovanos gyvenime gaunamos netikėtai. Patirtis, jausmai, išgyvenimai, akimirkos. Tai kas pakeičia gyvenimą ir tampa tradicija yra pati didžiausia dovana. Facebook Comments Box
Dainų Žavintoms niekas nekuria
Ištikro negaliu apsispręsti, ar tai, jog per šventę visi kaip susitarę „atsimena“ tą dainą, kurioje minimas svečio vardas, yra privalumas ar trūkumas…. Facebook Comments Box
Baltas lapas
Čia aš su pižama, garuojančia kava ir susitaršiusiais plaukais. Tik aš ir visiškai atvira. Čia mano namai, mano tvirtovė. Būk svečias – čiupk puodelį kavos ir junkis prie manęs! Facebook Comments Box
Kęstutėnai 2014 – pirmasis mano pėsčiųjų žygis
„Nuveikti kažką naujo“ – ko gero galės būti mano šių metų moto. Įdomiai gyvenimas klojasi šiuo metu, bet nesiplėčiant noriu prisiminti ir užfiksuoti balandžio 12-osos įvykį – mano pirmąjį oficialų pėsčiųjų žygį. Dalyvavau žygyje „Kęstutėnai“ skirtame atminti Virtukų kautynes, įvykusias 1945 m. liepos 22 d Virtukų miške, šalia Lyduvėnų. Bet apie viską iš pradžių. Įkvėpimas Vaikščioti mėgstu, ir kaip nekartą esu sakiusi “duok man kavos ir paleisk šalia upės – būsiu užimta visą dieną bevaikščiodama”. O pažintis su žmogumi, kuris yra ne kartą dalyvavęs pėsčiųjų žygiuose tapo lemtinga – sausio mėnesį pirmą kartą išgirdau, kad tokie žygiai egzistuoja, išgirdau pasakojimus kaip “kartą pabandęs negali sustoti” ir suklusau – skambėjo išties…
Keli patarimai besikraustantiems
Pastaruoju metu dažnai tenka susitikti prie kavos puodelio su įvairiais žmonėmis. Laisvesnis darbo grafikas leidžia šį malonumą. Tad vieną popietę turėjau malonumo paplepėti su Povilu, kraustymo paslaugas Vilniuje teikiančios įmonės vadovu. Žinoma, kalba sukosi ir apie darbus bei įdomiausius jų aspektus – juokingus įvykius, nesusipratimus, dažniausiai pasitaikančias klaidas, kurias daro besikraustantys lietuviai. Pokalbis išties buvo turiningas, nes aš ir pati pakeičiau ne vieną gyvenamąją vietą ir turiu pakankamai kraustymosi patirties. Net keturis kartus krausčiausi iš vieno miesto į kitą, o kiekviename mieste pakeičiau po minimum 2 butus/namus. Ooo, taip – tikrai nesu sėsli 🙂 Taigi, po pokalbio su Povilu pagalvojau, jog reikėtų apibendrinti tai ką sužinojau ir savo pačios patirtį…
